Grybelių identifikacija
Grybelių identifikacija - tai laboratorinis tyrimas, skirtas nustatyti grybelinės infekcijos sukėlėją. Jis atliekamas imant mėginį iš pažeistos vietos (odos, nagų, gleivinių ar kvėpavimo takų) ir tiriant jį mikroskopu arba sėjant į maistinę terpę. Tyrimas padeda parinkti tikslingą priešgrybelinį gydymą.
Funkcija
- Nustato konkretų grybelio tipą (mielės, pelėsiai, dimorfiniai grybai)
- Padeda atskirti patogeninius grybelius nuo normalios floros
- Leidžia įvertinti jautrumą priešgrybeliniams vaistams (antimikograma)
Kilmė
- Mėginys imamas iš klinikinės medžiagos: oda, nagai, plaukai, gleivinės, skrepliai, kraujas
- Grybai gali būti egzogeniniai (aplinkoje) arba endogeniniai (normali flora)
Procedūra
- Mėginio paėmimas: grandymas, tamponas arba audinio biopsija
- Mikroskopija su KOH (kalio hidroksidu) - greitas grybų elementų aptikimas
- Pasėlis ant Sabouraud agaro - auginama 25-37 °C temperatūroje 1-4 savaites
- Identifikacija pagal kolonijų morfologiją, mikroskopines struktūras ir biochemines savybes
Dažniausi sukėlėjai
- Candida spp. (mielės) - kandidozė, dažniausia burnos, lytinių organų infekcija
- Dermatofitai (Trichophyton, Microsporum, Epidermophyton) - odos, nagų, plaukų grybelis
- Aspergillus spp. - kvėpavimo takų, invazinė aspergiliozė
- Cryptococcus neoformans - meningitas, ypač imunosupresuotiems asmenims
Klinikinė reikšmė
- Rodomas aktyvios infekcijos buvimas
- Reikalingas specifinis priešgrybelinis gydymas (azolai, echinokandinai, polienai)
- Gali būti atliekamas jautrumo tyrimas, jei gydymas neveiksmingas
Pagrindinės priežastys
- Įtariama grybelinė odos, nagų ar gleivinių infekcija (bėrimai, pleiskanojimas, niežulys, baltos apnašos)
- Lėtinė plaučių liga ar sinusitas, nereaguojantys į įprastą gydymą
- Sisteminė infekcija (karščiavimas, neutropenija) po chemoterapijos ar transplantacijos
Gydytojai specialistai
- Dermatologas
- Infekcinių ligų gydytojas
- Pulmonologas
- Imunologas
