Kriptokokozė
Kriptokokozė - tai rimta grybelinė infekcija, kurią sukelia Cryptococcus genties mielės. Dažniausiai ji pažeidžia plaučius ir centrinę nervų sistemą, o laiku neatpažinta gali baigtis mirtinu meningitu. Ypač pavojinga nusilpusio imuniteto žmonėms, tačiau pasitaiko ir sveikiems asmenims - atpažinti simptomus anksti reiškia išgelbėti gyvybę.
Kriptokokozė - oportunistinė infekcija, kurią dažniausiai sukelia dvi rūšys: Cryptococcus neoformans ir Cryptococcus gattii. Šie mikroorganizmai paplitę aplinkoje - ypač paukščių išmatose (balandžių) ir tam tikruose medžiuose. Į žmogaus organizmą jie patenka per kvėpavimo takus, įkvepiant dulkes su grybelio ląstelėmis. Pirmiausia nukenčia plaučiai, tačiau esant silpnam imunitetui, grybelis krauju patenka į smegenų dangalus ir sukelia kriptokokinį meningitą. Kartais pažeidžiama oda, kaulai ar šlapimo takai.
- Ilgai trunkantis kosulys
- Karščiavimas ir naktinis prakaitavimas
- Skausmas krūtinėje
- Pasunkėjęs kvėpavimas
- Stiprus, nuolatinis galvos skausmas
- Sustingęs sprandas
- Pykinimas ir vėmimas
- Regėjimo pablogėjimas, jautrumas šviesai
- Sąmonės sutrikimas, sumišimas, mieguistumas
- Odos pakitimai - mazgeliai, opos ar išbėrimai
- Sąnarių ir kaulų skausmai
- Padidėjusios limfmazgiai
Pagrindinė kriptokokozės priežastis - užsikrėtimas Cryptococcus grybeliu Jis nėra labai užkrečiamas tarp žmonių, tačiau pavojus kyla tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi. Didžiausią riziką patiria ŽIV sergantys asmenys, ypač tie, kurių CD4 limfocitų skaičius labai mažas. Taip pat rizikinga būklė po organų transplantacijos, sergant vėžiu, vartojant ilgai kortikosteroidus ar kitus imunosupresantus. Retais atvejais kriptokokozė išsivysto ir imunokompetentiems žmonėms, tačiau tada dažniausiai ją sukelia Cryptococcus gattii padermė, paplitusi atogrąžų regionuose.
Įtariant kriptokokozę, gydytojas pirmiausia įvertina paciento simptomus ir rizikos veiksnius. Tada atliekami specifiniai tyrimai: kraujo pasėlis (hemokultūra) ir likvoro tyrimas - juosmeninė punkcija. Likvore galima rasti grybelio ląsteles nudažius specialiu Indijos rašalu arba atlikus antigeno testą (kriptokokų antigeno tyrimas), kuris yra labai jautrus ir specifiškas. Be to, naudojami vaizdiniai tyrimai - plaučių rentgenograma, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinis rezonansas (MRT), kurie padeda įvertinti pažeidimo mastą. Kartais atliekama biopsija, ypač odos ar kaulų pažeidimų atveju.
Kriptokokozės gydymas susideda iš kelių etapų ir reikalauja ilgalaikės priežiūros. Pradiniame ūmios infekcijos etape skiriami stiprūs priešgrybeliniai vaistai: amfotericinas B dažnai kartu su flucitozinu. Šie vaistai leidžiami į veną ligoninėje, nes gali sukelti rimtų šalutinių poveikių (inkstų, kaulų čiulpų pažeidimas). Po pradinės terapijos (maždaug 2 savaičių) pacientas perkeliamas į palaikomąjį gydymą flukonazolu, kuris tęsiasi mažiausiai 8-12 savaičių. ŽIV sergantiems pacientams vėliau skiriama profilaktinė flukonazolo dozė, kol imunitetas atsistato. Labai svarbu kartu gydyti pagrindinę ligą (pvz., ŽIV infekciją) ir palaikyti gyvybines funkcijas. Chirurginės intervencijos prireikia retai - tik esant dideliems plaučių ar smegenų abscesams.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate nuolatinį galvos skausmą, kurį lydi karščiavimas, sustingęs sprandas, sumišimas ar regėjimo pokyčiai - tai gali būti meningito požymiai. Taip pat verta sunerimti, jei ilgiau nei savaitę kosėjate ir karščiuojate, ypač kai žinote, kad jūsų imuninė sistema nusilpusi. ŽIV infekuotiems pacientams, net ir esant lengviems simptomams, rekomenduojama reguliariai tikrintis dėl kriptokokozės. Nepamirškite: ši liga gali progresuoti labai greitai, todėl ankstyvas kreipimasis išgelbsti gyvybę.
