Aspergillus DNR
Aspergillus DNR tyrimas leidžia nustatyti Aspergillus genties grybelių genetinę medžiagą paciento mėginyje. Šis molekulinis metodas pasižymi dideliu jautrumu ir specifiškumu, todėl yra auksinis standartas diagnozuojant invazines aspergiliozes. Tyrimas atliekamas siekiant patvirtinti arba atmesti Aspergillus sukeltą infekciją, ypač imunosupresuotiems pacientams.
Funkcija
- Nustato Aspergillus genties (dažniausiai A. fumigatus, A. flavus, A. niger) DNR buvimą.
- Leidžia atskirti kolonizaciją nuo invazinės infekcijos, kai derinama su klinikiniais duomenimis.
- Suteikia galimybę stebėti gydymo efektyvumą - mažėjanti DNR koncentracija rodo teigiamą atsaką.
Kilmė
- Aspergillus pelėsiai yra plačiai paplitę aplinkoje (dirvožemyje, ore, organinėse liekanose).
- Žmogus užsikrečia įkvėpdamas sporų, kurios gali sukelti plaučių infekcijas, ypač esant susilpnėjusiam imunitetui.
Procedūra
- Mėginys imamas iš kraujo (plazmos), bronchoalveolinio plovimo skysčio, skreplių ar biopsinės medžiagos.
- Specialusis pasiruošimas nereikalingas, tačiau prieš kraujo paėmimą rekomenduojama nevalgyti 4-6 valandas (jei kartu atliekami kiti tyrimai).
- Mėginys apdorojamas PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodu, siekiant padauginti specifines Aspergillus DNR sekas.
Ką reiškia teigiamas rezultatas?
- Teigiamas Aspergillus DNR rodo, kad mėginyje yra gyvybingos grybelio genetinės medžiagos.
- Kliniškai tai gali reikšti invazinę aspergiliozę (ypač plaučių), kolonizaciją (pvz., lėtinė plaučių liga) arba užteršimą iš aplinkos.
- Norint patvirtinti infekciją, būtina įvertinti ir klinikinius simptomus (karščiavimą, kosulį, hemoptizę), radiologinius pokyčius bei kitus laboratorinius žymenis (galaktomananą).
- Teigiamas kraujo DNR tyrimas yra labai specifiškas invazinės aspergiliozės rodiklis imunosupresuotiems pacientams (po transplantacijos, chemoterapijos).
Galimos priežastys
- Invazinė plaučių aspergiliozė (dažniausia neutropenija sergantiems pacientams).
- Lėtinė nekrotizuojanti aspergiliozė (lėtinė plaučių liga).
- Aspergiliozė sinusuose arba centrinėje nervų sistemoje.
- Kolonizacija (pvz., pacientams, sergantiems cistine fibroze ar bronchektazėmis).
- Aplinkos užterštumas (retai, bet gali sukelti klaidingai teigiamą rezultatą).
Pagrindinės indikacijos
- Įtariama invazinė aspergiliozė pacientams, kuriems taikoma imunosupresinė terapija (pvz., po organų ar kaulų čiulpų transplantacijos, gydant ūmią leukemiją).
- Neaiškios kilmės plaučių infiltratai, ypač lydimi karščiavimo, nepaisant plataus spektro antibiotikų.
- Pacientai po transplantacijos, kuriems nustatytas teigiamas galaktomanano antigenas arba tipiniai radiologiniai pokyčiai („halo ženklas“, „pusmėnulio ženklas“).
- Lėtinė plaučių aspergiliozė (pvz., aspergiliozės procesas plaučiuose, nesant ryškaus imunodeficito).
- Pulmonologui ar infektologui nusprendus atlikti diferencinę diagnostiką dėl kitų plaučių infekcijų.
