Sporotrichozė
Sporotrichozė yra lėtinė grybelinė infekcija, kurią sukelia sporotrichų genties grybai (dažniausiai Sporothrix schenckii). Ši liga dažniausiai pažeidžia odą ir poodinį audinį, tačiau gali plisti limfine sistema į gilesnius audinius, kaulus ir net plaučius. Nors sporotrichozė retai būna gyvybei pavojinga, laiku negydyta ji gali sukelti ilgalaikį diskomfortą, randus ir funkcinių sutrikimų.
Sporotrichozė - tai grybelinė infekcija, kurią sukelia Sporothrix rūšies grybai. Šie grybai natūraliai gyvena dirvožemyje, samanų, šieno, dygliuotų augalų ir kai kurių medžių paviršiuje. Infekcija dažniausiai prasideda, kai grybelis patenka į odą per įbrėžimą, pjūvį ar kitą traumą (ypač jei dirbama su augalais ar žeme). Pradinis pažeidimas dažnai būna neskausmingas mazgelis, kuris vėliau gali išopėti. Negydoma sporotrichozė gali plisti limfmazgiais, sukeldama limfangitą, retais atvejais - plaučių, sąnarių ar kaulų uždegimą. Liga gali pasireikšti ir kaip sisteminė infekcija, ypač asmenims su susilpnėjusiu imunitetu (pvz., sergantiems ŽIV ar vartojantiems imunosupresinius vaistus).
- Mažas, neskausmingas, rausvas mazgelis traumos vietoje (dažniausiai ant rankos ar piršto).
- Mazgelis palaipsniui didėja, tampa minkštesnis ir gali išopėti (atsiranda atvira žaizda su skaidriomis ar pūlingomis išskyromis).
- Išilgai limfagyslių (pvz., nuo piršto link alkūnės) atsiranda naujų mazgelių ir opų - tai vadinamasis sporotrichozinis limfangitas.
- Pažeistos limfagyslės gali būti jaučiamos kaip kieti, skausmingi gniužulai.
- Plaučių forma: kosulys, karščiavimas, krūtinės skausmas - panaši į tuberkuliozę.
- Sąnarių ir kaulų forma: sąnarių patinimas, skausmas, judesių apribojimas.
- Išplitusi (sisteminė) forma: karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, keli organų pažeidimai - dažniausiai nustatoma stipriai nusilpusiems pacientams.
Sporotrichozę sukelia Sporothrix grybai, kurie patenka į organizmą per odos pažeidimus. Dažniausi rizikos veiksniai: darbas su žeme, augalais, šienu ar samanomis (sodininkai, ūkininkai, miško darbininkai); kontakto su dygliuotais augalais (pvz., rožėmis, erškėčiais) metu padaryti įbrėžimai; naminių ar laukinių gyvūnų (ypač kačių) įkandimai ar įdrėskimai (katės gali pernešti grybą ant savo nagų ar dantų); gyvenimas ar kelionės į endemines sritis (pietų Amerika, Afrika, Azija); susilpnėjęs imunitetas (ŽIV / AIDS, organų persodinimas, ilgalaikis kortikosteroidų ar chemoterapijos vartojimas). Grybelis neplinta nuo žmogaus žmogui, išskyrus labai retus atvejus per gilias žaizdas.
Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis klinikiniu vaizdu (būdingi odos mazgeliai ir limfangitas) ir epidemiolgine informacija (kontaktas su dirvožemiu ar augalais). Patvirtinti infekciją padeda: mėginio mikroskopinis tyrimas (nudažius specialiais dažais, matomi lazdelės formos grybai); kultūros (pasėlio) tyrimas - medžiaga iš pažeidimo (opos turinys, biopsatas) sėjama į maistinę terpę, kur grybas išauga per 1-3 savaites; histologinis audinio tyrimas - jei įtariama giluminė ar sisteminė forma; kraujo tyrimai antikūnams nustatyti (nėra plačiai taikomi, tačiau gali padėti retais atvejais); radiologiniai tyrimai (rentgenas, kompiuterinė tomografija) - jei įtariamas plaučių, kaulų ar sąnarių pažeidimas.
Gydymas priklauso nuo ligos formos ir paciento imuniteto būklės. Daugeliu atvejų taikomas priešgrybelinis gydymas: lengva odos forma - per burną vartojamas itrakonazolas arba terbinafinas (gydymas trunka nuo 2 iki 6 mėnesių); sunkios odos, limfinės, sąnarių ar plaučių formos - gali prireikti ilgesnio itrakonazolo kurso arba intraveninio amfotericino B; išplitusi sisteminė infekcija - amfotericinas B yra pirmo pasirinkimo vaistas, vėliau palaikomasis gydymas itrakonazolu; nėštumo metu - terbinafinas laikomas saugesniu nei itrakonazolas. Chirurginis gydymas taikomas retai, tik esant dideliems pūliniams arba jei vaistai neveiksmingi. Gydant sporotrichozę svarbu vengti pertraukų vaistų vartojime, nes liga gali atsinaujinti. Didžioji dalis pacientų pasveiksta visiškai, nors gali likti randų.
Kreiptis į šeimos gydytoją ar dermatologą reikėtų, jei: po kontakto su žeme, augalais ar gyvūnais atsirado neskausmingas mazgelis, ypač ant rankos, kuris per kelias savaites neišnyksta arba pradeda didėti; atsirado naujų mazgelių palei limfagysles (nuo pažeidimo vietos link pažasties ar kirkšnies); įtariate, kad žaizda užkrėsta, ir ji netinka per 1-2 savaites, nepaisant tinkamos priežiūros. Būtina skubi medicininė pagalba, jei: atsiranda staigus karščiavimas, šaltkrėtis, dusulys ar stiprus bendras silpnumas (gali reikšti sisteminę grybelio sklaidą); pažeidimas yra ant veido ar galvos (didesnė rizika išplitimui); pacientas turi susilpnėjusį imunitetą (ŽIV, vartoja imunosupresantus, serga cukriniu diabetu).
