Histoplazmozė
Histoplazmozė - tai grybelinė infekcija, kurią sukelia Histoplasma capsulatum. Ši liga dažniausiai pažeidžia plaučius, tačiau sunkiais atvejais gali išplisti į kitus organus. Laiku nediagnozuota histoplazmozė gali sukelti pavojingų komplikacijų, ypač žmonėms su nusilpusia imunine sistema.
Histoplazmozė yra infekcinė liga, kurią išprovokuoja grybelis Histoplasma capsulatum. Šis mikroorganizmas natūraliai paplitęs dirvožemyje, ypač ten, kur gausu paukščių ar šikšnosparnių išmatų. Žmogus užsikrečia įkvėpęs grybelio sporų - jos patenka į plaučius ir sukelia uždegiminę reakciją. Imuninė sistema dažniausiai sugeba kontroliuoti infekciją, tačiau esant silpnam imunitetui, grybelis gali plisti krauju į limfmazgius, kepenis, blužnį ir net centrinę nervų sistemą.
- Karščiavimas ir šaltkrėtis
- Sausas kosulys arba krūtinės skausmas
- Nuovargis ir silpnumas
- Galvos skausmas
- Ilgalaikis kosulys, panašus į tuberkuliozę
- Kraujo atkosėjimas
- Krūtinės skausmas ir dusulys
- Svorio kritimas
- Aukštas karščiavimas
- Padidėję limfmazgiai, kepenys ir blužnis
- Opos burnos, gerklės ar žarnyne
- Neurologiniai simptomai (galvos skausmas, sumišimas), jei pažeidžiamos smegenys
Histoplazmozę sukelia grybelio Histoplasma capsulatum sporų įkvėpimas. Šios sporos dažnai randamos dirvožemyje, kurį paveikė paukščių ar šikšnosparnių išmatos - pavyzdžiui, urvuose, senuose pastatuose, paukštidėse ar ūkiuose. Rizika susirgti didesnė: dirbantiems žemės ūkio darbus, statybininkams, archeologams ar urvų tyrinėtojams. Taip pat pavojus kyla žmonėms su susilpnėjusiu imunitetu - sergantiems ŽIV/AIDS, vėžiu, po organų transplantacijos ar vartojantiems imunosupresinius vaistus. Gretutinės plaučių ligos (pvz., LOPL) taip pat didina sunkios histoplazmozės tikimybę.
Diagnozuoti histoplazmozę padeda paciento epidemiologinė anamnezė (kontaktas su užteršta aplinka) ir simptomai. Kraujo tyrimai gali aptikti priešgrybelinius antikūnus (pvz., Histoplasma antikūnų ELISA) ar antigenus šlapime. Sergant plaučių forma, atliekama krūtinės ląstos rentgenograma ar kompiuterinė tomografija - ji gali parodyti būdingus infiltratus ar ertmes. Tikslią diagnozę patvirtina mikroskopinis išskyrų, skreplių ar audinių biopsijos ištyrimas, kartais atliekamas histoplazminas odos testas. Dėl panašių simptomų svarbu atmesti tuberkuliozę, limfomą ir kitas mikozes.
Ūminė histoplazmozė sveikiems asmenims dažnai praeina savaime - reikalingas tik simptominis gydymas (poilsis, karščiavimą mažinantys vaistai). Vidutinio sunkumo ir sunkioms formoms taikomi priešgrybeliniai vaistai: itrakonazolas arba amfotericinas B. Esant išplitusiai infekcijai ar pažeidus nervų sistemą, amfotericinas B skiriamas į veną, vėliau pereinama prie itrakonazolo. Gydymas gali trukti nuo kelių savaičių iki metų, ypač lėtinės ar išplitusios formos atveju. Kartais reikia chirurginio ertmių pašalinimo plaučiuose. Visą gydymo laiką būtina stebėti kepenų funkciją ir hematologinius rodiklius.
Jei po buvimo vietovėje, kurioje yra daug paukščių ar šikšnosparnių išmatų (tai gali būti urvai, seni pastatai, ūkiai), pasireiškia nuolatinis karščiavimas, kosulys, krūtinės skausmas ar neišnykstantis nuovargis, verta nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Ypatingą dėmesį atkreipkite, jei: sunku kvėpuoti, atsikosėjate krauju, staiga krenta svoris, atsiranda burnos opos ar neurologinių simptomų (galvos skausmas, sutrikusi sąmonė). Žmonėms su silpnu imunitetu simptomus reikia vertinti rimtai nuo pat pradžių - jų atveju liga gali progresuoti greitai ir reikalauti hospitalizacijos.
