Mielės šlapime
Mielių nustatymas šlapime (mikroskopinis arba kultūrinis tyrimas) padeda diagnozuoti šlapimo takų grybelines infekcijas. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas, kai įtariama mielių sukelta infekcija, ypač pacientams, turintiems rizikos veiksnių, tokių kaip imunosupresija, cukrinis diabetas ar ilgalaikis kateterizavimas.
Funkcija
- Mielės (dažniausiai Candida rūšys) yra oportunistiniai mikroorganizmai, kurie normaliomis sąlygomis gali gyventi ant odos ir gleivinių, tačiau patekę į šlapimo takus gali sukelti infekciją.
- Teigiamas rezultatas rodo mielių buvimą šlapime - tai gali būti pereinamasis reiškinys arba tikrosios šlapimo takų kandidozės požymis.
Kilmė
- Dažniausios mielės šlapime yra Candida albicans, Candida glabrata, Candida tropicalis ir kitos Candida rūšys.
- Mielės gali patekti į šlapimą iš išorinių lytinių organų (moterims dažnai iš makšties) arba iš šlapimo takų gleivinės.
Procedūra
- Tyrimui atlikti reikalingas vidurinės srovės šlapimo mėginys (geriausia rytinis), surinktas į sterilų indą.
- Prieš renkant mėginį būtina kruopščiai nuplauti išorinius lytinius organus, kad būtų išvengta užteršimo.
- Mielių nustatymas atliekamas mikroskopuojant šlapimo nuosėdas (tiesioginis mikroskopinis tyrimas) arba auginant pasėlį ant selektyvių terpių.
- Kultūrinis tyrimas leidžia identifikuoti tikslią mielių rūšį ir nustatyti jautrumą priešgrybeliniams vaistams.
Ką reiškia teigiamas rezultatas?
- Teigiamas rezultatas rodo, kad šlapime rasta mielių. Tai gali būti besimptomė kandidozė (mielių nešiojimas) arba simptominė šlapimo takų infekcija.
- Klinikinė reikšmė vertinama atsižvelgiant į simptomus: jei pacientas neturi nusiskundimų, teigiamas rezultatas dažnai laikomas pereinamuoju ir nereikalauja gydymo.
Dažniausios priežastys
- Šlapimo takų kandidozė (cistitas, pielonefritas), ypač imunosupresuotiems pacientams.
- Cukrinis diabetas (didelis gliukozės kiekis šlapime skatina mielių augimą).
- Ilgalaikis šlapimo kateteris ar kiti invaziniai urologiniai prietaisai.
- Neseniai vartoti platų veikimo spektrą antibiotikai (jie naikina normalią bakterinę florą ir leidžia mielėms daugintis).
- Nėštumas (dėl hormoninių pokyčių ir gliukozurijos).
Ką daryti?
- Jei yra simptomų (skausmas šlapinantis, dažnas šlapinimasis, drumstas šlapimas), būtina kreiptis į gydytoją urologą ar šeimos gydytoją.
- Gydytojas gali skirti priešgrybelinį gydymą (flukonazolą, amfotericino B ar kitus) pagal nustatytą mielių rūšį ir jautrumą.
- Kartu rekomenduojama koreguoti rizikos veiksnius: gerinti diabeto kontrolę, vengti nereikalingų antibiotikų, keisti kateterį.
Kada rekomenduojama tirtis?
- Esant šlapimo takų infekcijos simptomams, kai standartiniai bakteriologiniai tyrimai neparodo bakterijų.
- Pacientams, kuriems yra padidėjusi mielių infekcijos rizika: imunosupresija (chemoterapija, transplantacija), ilgalaikis kateteris, cukrinis diabetas.
- Kontroliniam tyrimui po gydymo priešgrybeliniais vaistais.
Kokie gydytojai skiria tyrimą?
- Šeimos gydytojas (bendrosios praktikos gydytojas)
- Urologas
- Infektologas
- Nefrologas
