Hiperprolaktinemija
Hiperprolaktinemija - tai būklė, kai kraujyje nustatomas per didelis hormono prolaktino kiekis. Prolaktinas svarbus žindymui, tačiau jo perteklius ne nėštumo ar žindymo metu gali sutrikdyti mėnesinių ciklą, vaisingumą, lytinę funkciją ir kaulų sveikatą. Dažniausiai ši būklė yra valdoma, tačiau svarbu nustatyti tikrąją priežastį.
Hiperprolaktinemija reiškia padidėjusią prolaktino koncentraciją kraujyje. Prolaktiną gamina hipofizė - nedidelė, bet labai svarbi liauka smegenų pamate. Pagrindinė prolaktino funkcija yra skatinti pieno gamybą po gimdymo, tačiau šis hormonas taip pat veikia lytinių hormonų reguliaciją, ovuliaciją, testosterono gamybą ir bendrą reprodukcinės sistemos veiklą. Kai prolaktino per daug, jis slopina pagumburio ir hipofizės signalus, kurie paprastai reguliuoja kiaušidžių ar sėklidžių darbą. Dėl to moterims gali sutrikti ovuliacija, sumažėti estrogenų kiekis, atsirasti nereguliarios mėnesinės ar nevaisingumas. Vyrams gali mažėti testosterono kiekis, silpnėti lytinis potraukis, atsirasti erekcijos sutrikimų. Ilgai trunkantis lytinių hormonų trūkumas didina osteopenijos ir osteoporozės riziką. Hiperprolaktinemija gali būti fiziologinė, pavyzdžiui, nėštumo, žindymo, miego, stipraus streso ar intensyvaus fizinio krūvio metu. Ji taip pat gali būti susijusi su vaistais, skydliaukės ligomis, inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimu arba hipofizės naviku - prolaktinoma. Prolaktinoma dažniausiai yra gerybinė, tačiau didesnė gali spausti aplinkines struktūras, ypač regos nervų kryžmę, ir sukelti regėjimo sutrikimų.
- Nereguliarios, retos arba visai išnykusios mėnesinės.
- Sunkumas pastoti dėl ovuliacijos sutrikimo.
- Pieno ar į pieną panašių išskyrų tekėjimas iš krūtų ne nėštumo ir ne žindymo metu.
- Sumažėjęs lytinis potraukis, makšties sausumas, skausmingi lytiniai santykiai.
- Ilgainiui - sumažėjęs kaulų tankis dėl estrogenų stokos.
- Sumažėjęs lytinis potraukis.
- Erekcijos sutrikimai ar sumažėjęs vaisingumas.
- Sumažėjęs testosterono kiekis, nuovargis, raumenų masės mažėjimas.
- Retais atvejais - krūtų padidėjimas ar išskyros iš spenelių.
- Ilgai negydant - kaulų tankio mažėjimas.
- Nuolatiniai ar stiprėjantys galvos skausmai.
- Regėjimo lauko susiaurėjimas, ypač sunkumas matyti šonuose.
- Dvejinimasis akyse ar kiti nauji regėjimo pokyčiai.
- Ryškus nuovargis, silpnumas, galimas kitų hipofizės hormonų trūkumas.
Hiperprolaktinemija gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, todėl vien tik padidėjęs prolaktino tyrimo rezultatas dar nereiškia hipofizės naviko. Fiziologiškai prolaktinas padidėja nėštumo ir žindymo metu, taip pat po miego, patyrus stresą, po krūtų ar spenelių dirginimo, po intensyvios treniruotės. Labai dažna priežastis - vaistai. Prolaktiną gali didinti kai kurie antipsichoziniai vaistai, antidepresantai, vaistai nuo pykinimo, pavyzdžiui, metoklopramidas, kai kurie kraujospūdį mažinantys vaistai, opioidiniai analgetikai ir estrogenų turintys preparatai. Kita svarbi priežastis - pirminė hipotirozė, kai skydliaukė gamina per mažai hormonų; tuomet organizmas per reguliacinius mechanizmus gali skatinti ir prolaktino didėjimą. Prolaktino padidėjimą taip pat gali lemti lėtinis inkstų nepakankamumas, kepenų ligos, policistinių kiaušidžių sindromas, krūtinės ląstos trauma ar juostinė pūslelinė krūtinės srityje. Hipofizės prolaktinoma - gerybinis prolaktiną gaminantis navikas - yra viena dažniausių patologinių priežasčių. Ji gali būti maža, vadinama mikroadenoma, arba didesnė - makroadenoma. Riziką lemia ne tiek gyvenimo būdas, kiek hormonų reguliacijos sutrikimai, tam tikri vaistai ir retais atvejais paveldimi endokrininiai sindromai.
Hiperprolaktinemija diagnozuojama derinant simptomus, kraujo tyrimus ir, kai reikia, vaizdinius tyrimus. Pirmas žingsnis paprastai yra prolaktino koncentracijos kraujyje nustatymas. Kadangi prolaktinas jautriai reaguoja į stresą, miegą ir fizinį krūvį, tyrimą dažnai rekomenduojama kartoti ryte, ramiai pailsėjus, vengiant krūtų dirginimo ir intensyvios veiklos prieš tyrimą. Moterims svarbu atmesti nėštumą. Gydytojas taip pat įvertina vartojamus vaistus, nes kartais problemą galima išspręsti pakeitus ar pakoregavus gydymą, tačiau to negalima daryti savarankiškai. Papildomai atliekami skydliaukės funkcijos tyrimai, ypač TSH ir laisvas tiroksinas, inkstų bei kepenų funkcijos rodikliai. Gali būti tiriami lytiniai hormonai: estradiolis, testosteronas, LH, FSH, taip pat kiti hipofizės hormonai, jei įtariamas platesnis hipofizės funkcijos sutrikimas. Kai prolaktino padidėjimas išlieka arba yra ryškus, atliekamas hipofizės magnetinio rezonanso tyrimas su kontrastine medžiaga. Šis tyrimas padeda nustatyti prolaktinomą ar kitą hipofizės srities darinį. Kartais tiriamas makroprolaktinas - didelės molekulinės masės prolaktino forma, kuri gali didinti laboratorinį rezultatą, bet dažnai nesukelia simptomų. Jei įtariamas regos nervų spaudimas, atliekamas akių gydytojo įvertinimas ir regėjimo laukų tyrimas.
Hiperprolaktinemija gydoma pagal priežastį, prolaktino kiekį, simptomus, paciento amžių, vaisingumo planus ir tai, ar yra hipofizės darinys. Jei prolaktinas padidėjęs dėl vaistų, gydytojas gali svarstyti dozės keitimą ar alternatyvų preparatą, bendradarbiaudamas su vaistą paskyrusiu specialistu. Jei priežastis yra hipotirozė, skiriamas skydliaukės hormonų gydymas, ir prolaktinas dažnai normalizuojasi. Esant prolaktinomai, pagrindinis gydymas dažniausiai yra dopamino agonistai - vaistai, kurie mažina prolaktino gamybą ir dažnai sumažina patį naviką. Dažniausiai vartojami kabergolinas arba bromokriptinas. Gydymo metu stebimas prolaktino kiekis, simptomų pokyčiai, prireikus kartojamas hipofizės magnetinio rezonanso tyrimas. Šie vaistai daugeliui žmonių veiksmingi, tačiau gali sukelti pykinimą, galvos svaigimą, mieguistumą ar kraujospūdžio kritimą, todėl dozė parenkama atsargiai. Chirurginis gydymas svarstomas rečiau - kai vaistai neveiksmingi, netoleruojami arba kai didelis darinys spaudžia regos nervus ir būtina greita pagalba. Spindulinė terapija taikoma tik išskirtiniais atvejais. Gyvensenos priemonės pačios prolaktinomos neišgydo, tačiau padeda bendrai sveikatai: svarbu pakankamai miegoti, valdyti stresą, vengti savavališko hormoninių ar psichotropinių vaistų vartojimo, pasirūpinti kalcio ir vitamino D pakankamumu, ypač jei ilgą laiką buvo lytinių hormonų stoka. Planuojant nėštumą gydymas turi būti aptariamas su endokrinologu ir ginekologu.
Į gydytoją verta kreiptis, jei mėnesinės tapo retos, nereguliarios ar išnyko, jei nepavyksta pastoti, atsirado pieno išskyrų iš krūtų ne žindymo metu, sumažėjo lytinis potraukis ar atsirado erekcijos sutrikimų. Taip pat reikėtų pasitarti, jei kraujo tyrime atsitiktinai nustatytas padidėjęs prolaktinas, net jei jaučiatės gerai. Skubiau kreipkitės, jei atsirado stiprūs ar nauji galvos skausmai, regėjimo susiaurėjimas, dvejinimasis akyse, staigus regėjimo pablogėjimas, ryškus silpnumas ar sąmonės sutrikimas. Šie požymiai gali rodyti didesnio hipofizės darinio spaudimą arba retą, bet pavojingą būklę - hipofizės apopleksiją, kai į hipofizės darinį įvyksta kraujavimas. Nereikėtų savarankiškai nutraukti psichiatro, neurologo ar kito gydytojo paskirtų vaistų vien dėl padidėjusio prolaktino - saugiausias kelias yra aptarti tyrimų rezultatus ir gydymo alternatyvas su specialistu.
