Endometriozė
Endometriozė - tai lėtinė, dažnai skausminga būklė, kai į gimdos ertmę panašus audinys (endometriumas) pradeda augti už gimdos ribų. Ši liga gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę, sukelti nevaisingumą ir reikalauja individualaus gydymo plano. Laiku diagnozavus ir tinkamai gydant, simptomus galima kontroliuoti ir išvengti komplikacijų.
Endometriozė - tai ginekologinė liga, kuriai būdingas endometriumą primenančio audinio išplitimas už gimdos ertmės ribų - dažniausiai ant kiaušidžių, kiaušintakių, šlapimo pūslės, tiesiosios žarnos ar kitų dubens organų. Kiekvieno mėnesinių ciklo metu šis audinys reaguoja į hormoninius pokyčius, pradeda kraujuoti ir uždegti aplinkinius audinius, formuodamas sąaugas, cistas (endometriomas) ir randinį audinį. Tai gali sukelti lėtinį skausmą, dubens organų disfunkciją ir apriboti vaisingumą. Liga diagnozuojama maždaug 1 iš 10 reprodukcinio amžiaus moterų, tačiau tikrasis skaičius gali būti didesnis.
- Stiprūs mėnesinių skausmai (dismenorėja), kurie gali plisti į nugarą ir šlaunis
- Lėtinis dubens skausmas, nepriklausantis nuo mėnesinių ciklo
- Skausmas lytinių santykių metu (dispareunija)
- Gausios arba nereguliarios mėnesinės
- Skausmingas tuštinimasis ar šlapinimasis ciklo metu
- Nuovargis, silpnumas, pykinimas ciklo metu
- Sunkumai pastojant ar nevaisingumas
- Pasikartojantys persileidimai
- Nugaros ir kojų skausmas
- Viduriavimas ar vidurių užkietėjimas ciklo metu
- Kraujas šlapime ar išmatose ciklo metu (jei pažeistos šlapimo ar virškinimo sistemos)
Tiksli endometriozės priežastis nėra visiškai žinoma, tačiau manoma, kad ji yra daugiaveiksnė. Svarbiausios teorijos apima retrogradinę menstruaciją (kai menstruacinis kraujas su endometriumo dalelėmis patenka į kiaušintakius ir pilvo ertmę), imuninės sistemos sutrikimus (nesugebėjimą pašalinti paklydusių endometriumo ląstelių) ir genetines predispozicijas. Rizikos veiksniai: amžius nuo 20 iki 40 metų, šeimos istorija (motina ar seserys sergančios endometrioze), ankstyva pirmųjų mėnesinių pradžia, trumpi ciklai (< 27 dienų), gausios ir ilgos mėnesinės, mažas kūno svoris ir tam tikros imuninės ligos. Kofeino ir alkoholio vartojimas taip pat gali turėti įtakos, tačiau įrodymai nėra vienareikšmiai.
Diagnostika dažnai užtrunka, nes simptomus galima supainioti su kitomis būklėmis. Gydytojas pradeda nuo išsamios anamnezės, simptomų analizės ir ginekologinio tyrimo. Pagrindiniai tyrimai: dubens echoskopija (transvaginalinė) - leidžia įtarti endometriomas ar cistas, tačiau ne visada mato paviršines endometriozės vietas. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) suteikia detalesnes giliosios endometriozės struktūras. Vienintelis patikimas diagnostikos metodas yra laparoskopija - chirurginė procedūra, kurios metu įdedamas plonas vamzdelis su kamera per pilvo sieną, kad būtų galima tiesiogiai apžiūrėti ir paimti biopsiją. Biopsijos histologinis tyrimas patvirtina diagnozę. Kraujo tyrimas CA-125 gali būti padidėjęs, tačiau jis nėra specifinis. Naujesni tyrimai, tokie kaip endometriozės baltymų žymenys, dar tiriami.
Endometriozė nėra išgydoma, tačiau simptomus galima efektyviai valdyti. Gydymo tikslas - sumažinti skausmą, sustabdyti pažeidimų progresavimą ir pagerinti vaisingumą. Vaistiniai preparatai: nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), hormoniniai kontraceptikai, progestinai, GnRH agonistai (dirbtinė menopauzė) ir atrodo perspektyvūs GnRH antagonistai. Skausmui malšinti gali būti naudojami ir tam tikri antidepresantai (pvz., amitriptilinas). Chirurgija: laparoskopinė endometriozės židinių pašalinimas (ekscizija ar abliacija) dažnai sumažina simptomus, bet ne garantuoja visiško pasveikimo. Esant stipriam skausmui ar nevaisingumui, kartais atliekama histerektomija (gimdos pašalinimas) su kiaušidžių pašalinimu (ooforektomija), tačiau tai kraštutinė priemonė. Pagalbinės terapijos: kineziterapija, akupunktūra, mitybos pokyčiai (priešuždegiminė dieta, omega-3, cinkas) ir psichologinė pagalba. Kiekvienam pacientui gydymo planas parenkamas individualiai.
Vertėtų nedelsti ir kreiptis į ginekologą, jei: mėnesinių skausmas yra toks stiprus, kad trukdo kasdienei veiklai, darbui ar mokslui; skausmas lytinių santykių metu tampa pastovus; pasireiškia lėtinis dubens skausmas nepriklausomai nuo ciklo; atsiranda kraujas šlapime ar išmatose ciklo metu; negalite pastoti ilgiau nei metus (arba 6 mėnesius, jei vyresnė nei 35 m.) arba turite pasikartojančių persileidimų. Taip pat verta kreiptis, jei simptomai pablogėja arba atsiranda naujų - pavyzdžiui, staigus stiprus skausmas, karščiavimas, vėmimas - tai gali rodyti ūmią komplikaciją, pvz., endometriominės cistos plyšimą. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali užkirsti kelią ligos progresijai ir išsaugoti vaisingumą.
