Astenozoospermija
Astenozoospermija - tai būklė, kai spermoje sumažėjęs judrių spermatozoidų kiekis. Kadangi spermatozoidų judrumas yra būtinas norint pasiekti ir apvaisinti kiaušialąstę, ši būklė yra viena dažniausių vyriškojo nevaisingumo priežasčių. Laiku nustačius priežastis, dažnai galima sėkmingai gydyti ir padėti porai susilaukti vaikų.
Astenozoospermija apibrėžiama kaip mažesnis nei normalus judrių spermatozoidų procentas spermoje pagal Pasaulio sveikatos organizacijos kriterijus. Normaliai judrių spermatozoidų turėtų būti ne mažiau kaip 40 proc., o progresyviai judrių - ne mažiau kaip 32 proc. Judrumas gali būti sumažėjęs dėl įvairių priežasčių - nuo genetinės ypatybės iki aplinkos veiksnių ar infekcijų. Ši būklė gali būti izoliuota arba derintis su kitais spermos rodiklių pakitimais (pavyzdžiui, mažu spermatozoidų skaičiumi - oligozoospermija, arba jų formos pakitimais - teratozoospermija).
- Sunkumai pastoti po 12 mėnesių reguliarių, neapsaugotų lytinių santykių
- Spermoje nustatytas sumažėjęs judrių spermatozoidų procentas (spermiograma)
- Sėklidžių patinimas, skausmas ar diskomfortas (gali rodyti varikocelę ar infekciją)
- Sumažėjęs lytinis potraukis, erekcijos sutrikimai (galimi hormoniniai pokyčiai)
- Plaukų slinkimas ant kūno ar veido (retai, bet gali rodyti hormoninius sutrikimus)
Astenozoospermijos priežastys yra įvairios. Dažniausios apima: varikocelę (sėklidžių venų išsiplėtimą, dėl kurio pažeidžiama spermatozoidų brendimo aplinka); infekcijas, tokias kaip prostatitas, epididimitas ar lytiniu keliu plintančios infekcijos; hormoninius sutrikimus (žemas testosterono lygis, skydliaukės ar prolaktino pokyčiai); genetines priežastis (Y chromosomos mikrodelecijos, chromosominės anomalijos); autoimunines reakcijas, kai organizmas gamina antikūnus prieš savo spermatozoidus; aplinkos veiksnius - rūkymą, alkoholį, narkotikus, aukštą temperatūrą (dažnai lankomos pirtys, sėdimas darbas); tam tikrus vaistus (pvz., chemoterapijos preparatus, anabolinius steroidus, alfa blokatorius).
Pagrindinis tyrimas yra spermiograma - laboratorinė spermos analizė, kurios metu vertinamas spermatozoidų skaičius, judrumas ir forma. Norint patikimai nustatyti diagnozę, rekomenduojami bent du tyrimai, atliekami 2-3 mėnesių intervalu. Jei astenozoospermija nustatoma, gydytojas gali papildomai skirti: hormonų tyrimus (FSH, LH, testosteroną, prolaktiną, estradiolį); ultragarsinį sėklidžių ir prostatos tyrimą; genetinius tyrimus (Y chromosomos mikrodelecijas, kariotipą); antikūnų prieš spermatozoidus tyrimą (MAR testą).
Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Jei kalta varikocelė, gali būti atliekama operacija (varikocelektomija). Infekcijos gydomos antibiotikais. Hormoniniai sutrikimai koreguojami hormonų terapija (pvz., klomifeno citratu, gonadotropinais). Esant gyvenimo būdo veiksniams, patariama mesti rūkyti, mažinti alkoholio vartojimą, vengti perkaitimo, subalansuoti mitybą (cinkas, selenas, kofermentas Q10). Jei priežasties pašalinti nepavyksta arba ji genetinė, taikomi pagalbinio apvaisinimo metodai: intrauterinis apvaisinimas (IUI) arba apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) su intracytoplazmine spermatozoidų injekcija (ICSI), kai parenkamas vienas judriausias spermatozoidas.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei pora neapsaugotų lytinių santykių metu negali pastoti ilgiau nei metus (arba ilgiau nei 6 mėnesius, jei moteriai daugiau nei 35 metai). Taip pat verta pasikonsultuoti, jei vyras pastebi sėklidžių patinimą, skausmą, pakitimus lytinėje funkcijoje arba turi buvę sėklidžių traumų, infekcijų, chemoterapijos ar spindulinio gydymo. Ankstyva diagnostika leidžia laiku nustatyti priežastį ir padidinti gydymo sėkmės galimybes.
