Amžinė geltonosios dėmės degeneracija
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija yra dažna vyresnio amžiaus žmonių akių liga, pažeidžianti centrinę regą. Ji gali apsunkinti skaitymą, veidų atpažinimą, vairavimą ar smulkius kasdienius darbus, nors visiško aklumo dažniausiai nesukelia. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo daugiau galimybių sulėtinti jos progresavimą ir išsaugoti savarankiškumą.
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija - tai lėtinė tinklainės liga, kai pažeidžiama geltonoji dėmė, dar vadinama makula. Tai nedidelė, bet labai svarbi tinklainės sritis akies dugne, atsakinga už ryškų centrinį matymą. Būtent ji leidžia skaityti tekstą, matyti smulkias detales, atpažinti žmonių veidus ir tiksliai atlikti darbus iš arti.
Sergant šia liga, geltonosios dėmės ląstelės palaipsniui silpnėja arba žūsta. Dėl to regėjimo lauko centre gali atsirasti neryškumas, dėmė, iškraipymai ar tamsesnė zona. Šoninis, arba periferinis, matymas paprastai išlieka, todėl žmogus dažniausiai nepraranda orientacijos erdvėje, tačiau kasdienė veikla tampa gerokai sudėtingesnė.
Skiriamos dvi pagrindinės formos. Sausoji forma yra dažnesnė ir vystosi lėtai - tinklainėje kaupiasi medžiagų apykaitos liekanos, vadinamos drūzomis, o geltonoji dėmė plonėja. Šlapioji forma retesnė, bet pavojingesnė: po tinklaine ima augti trapios, nenormalios kraujagyslės, kurios gali kraujuoti ar leisti skysčius. Tokiu atveju regėjimas gali pablogėti staiga, todėl reikia skubaus akių gydytojo įvertinimo.
- Pamažu blogėjantis centrinis matymas, ypač skaitant ar žiūrint į smulkias detales.
- Poreikis ryškesniam apšvietimui skaitant, siuvant ar dirbant kompiuteriu.
- Sunkiau prisitaikyti prie prietemos ar silpnesnės šviesos.
- Spalvos gali atrodyti blankesnės, mažiau kontrastingos.
- Vienos akies regėjimo pablogėjimas, kurį žmogus gali pastebėti tik uždengęs kitą akį.
- Tiesios linijos atrodo banguotos, išlinkusios ar nutrūkusios.
- Matymo centre atsiranda pilkšva, tamsi arba tuščia dėmė.
- Sunku atpažinti veidus, nors žmogus matomas iš šono ar bendrame vaizde.
- Raidės skaitant tarsi išnyksta, susilieja arba „šokinėja“.
- Regėjimas gali pablogėti staiga, ypač sergant šlapiąja forma.
- Skausmo akyje paprastai nėra.
- Paraudimas ar pūliavimas nėra būdingi šiai ligai.
- Visiškas aklumas nėra tipiška baigtis, nes periferinis matymas dažniausiai išlieka.
Tiksli priežastis nėra viena - liga dažniausiai atsiranda dėl amžiaus, paveldimumo, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksnių derinio. Senstant tinklainės ląstelėms sunkiau pašalinti medžiagų apykaitos produktus, didėja oksidacinis stresas, keičiasi smulkios kraujagyslės ir audinių aprūpinimas maisto medžiagomis.
Svarbiausias rizikos veiksnys yra amžius. Liga gerokai dažniau nustatoma vyresniems nei 60 metų žmonėms, o rizika didėja su kiekvienu dešimtmečiu. Reikšmės turi ir šeiminis polinkis: jei artimi giminaičiai sirgo šia liga, tikimybė susirgti yra didesnė.
Labai svarbus veiksnys - rūkymas. Jis ne tik didina riziką susirgti, bet ir spartina ligos progresavimą. Riziką taip pat gali didinti padidėjęs kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, kurioje trūksta žalių lapinių daržovių, žuvies, antioksidantų ir omega-3 riebalų rūgščių.
Dažniau liga pasitaiko šviesesnės odos ir šviesių akių žmonėms. Ilgalaikis intensyvus ultravioletinių spindulių poveikis taip pat gali turėti įtakos, todėl saulės akiniai ir akių apsauga lauke yra paprasta, bet naudinga profilaktikos dalis.
Diagnozę nustato gydytojas oftalmologas, įvertinęs nusiskundimus, regėjimo aštrumą ir akies dugną. Apžiūros metu dažnai lašinami vyzdį plečiantys lašai, kad būtų galima geriau matyti tinklainę ir geltonąją dėmę. Po tokios apžiūros kelias valandas gali būti sunkiau skaityti ar vairuoti, todėl verta tai suplanuoti iš anksto.
Vienas paprastų tyrimų yra Amslerio tinklelis. Žmogus žiūri į tašką tinklelio centre ir stebi, ar linijos neiškraipytos, ar nėra tuščių vietų. Šį testą kai kuriems pacientams gydytojas rekomenduoja atlikti ir namuose, ypač jei yra didesnė šlapiosios formos rizika.
Labai svarbus tyrimas - optinė koherentinė tomografija. Tai neinvazinis, greitas tinklainės sluoksnių vaizdinimo metodas, padedantis pamatyti geltonosios dėmės suplonėjimą, skysčio sankaupas, paburkimą ar kitus struktūrinius pokyčius. Įtarus šlapiąją formą, gali būti atliekama fluoresceininė angiografija arba indocianino žaliojo angiografija - tyrimai, padedantys įvertinti nenormalias kraujagysles ir jų pralaidumą.
Kartais papildomai vertinamas akispūdis, lęšiuko drumstumas, kitos tinklainės ligos, nes regėjimo pablogėjimą gali sukelti ne viena priežastis. Tiksli diagnostika svarbi todėl, kad sausoji ir šlapioji formos gydomos skirtingai.
Gydymas priklauso nuo ligos formos ir stadijos. Sausosios formos visiškai išgydančio gydymo dažniausiai nėra, tačiau galima sulėtinti progresavimą ir padėti žmogui geriau prisitaikyti. Tam svarbūs reguliarūs akių patikrinimai, rūkymo nutraukimas, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė, fizinis aktyvumas bei mityba, kurioje gausu žalių lapinių daržovių, spalvotų vaisių, riešutų ir žuvies.
Kai kuriems pacientams gydytojas gali rekomenduoti specialius maisto papildus pagal AREDS2 formulę. Juose paprastai yra liuteino, zeaksantino, vitaminų C ir E, cinko bei vario. Tokie papildai nėra skirti visiems ir nepakeičia gydymo, todėl juos reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, ypač jei žmogus rūko ar turi kitų ligų.
Šlapioji forma gydoma aktyviau. Pagrindinis metodas - vaistų, slopinančių kraujagyslių endotelio augimo faktorių, injekcijos į akies vidų. Šie vaistai padeda sumažinti skysčio kaupimąsi, stabdo nenormalių kraujagyslių augimą ir gali išsaugoti arba net pagerinti regėjimą. Injekcijos atliekamos steriliomis sąlygomis, akis nuskausminama lašais, todėl procedūra dažniausiai yra trumpa ir pakeliama.
Kai kuriais atvejais gali būti svarstomas lazerinis gydymas ar fotodinaminė terapija, tačiau šie metodai taikomi rečiau ir tik tam tikrose situacijose. Taip pat labai svarbios silpnaregiams skirtos priemonės: didinamieji stiklai, specialūs skaitymo akiniai, stipresnis apšvietimas, elektroniniai didintuvai, telefono ar kompiuterio kontrasto bei šrifto pritaikymas.
Į akių gydytoją verta kreiptis, jei pastebite, kad sunkiau skaityti, raidės susilieja, reikia vis daugiau šviesos, o veidus atpažinti tampa sudėtingiau. Net jei pokyčiai atrodo nedideli, ankstyvas įvertinimas padeda laiku nustatyti ligą ir pradėti stebėjimą.
Skubiau registruokitės pas oftalmologą, jei tiesios linijos staiga pradėjo atrodyti banguotos, matymo centre atsirado tamsi ar pilka dėmė, viena akis pradėjo matyti aiškiai blogiau arba regėjimas pakito per kelias dienas. Tai gali būti šlapiosios formos požymiai, o gydymo sėkmė labai priklauso nuo greitos reakcijos.
Nedelskite ir tuomet, jei jau sergate šia liga vienoje akyje, o kitoje atsirado naujų simptomų. Žmonėms, vyresniems nei 60 metų, ypač turintiems šeiminę riziką ar rūkantiems, rekomenduojami profilaktiniai akių patikrinimai net ir nejaučiant ryškių nusiskundimų.
