ROS1 IHC tyrimas
ROS1 IHC tyrimas - tai imunohistocheminis laboratorinis metodas, naudojamas naviko audinyje nustatyti ROS1 baltymo ekspresijos lygį. Jis ypač svarbus pacientams, sergantiems nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu, nes padeda identifikuoti tuos, kuriems gali būti veiksmingas tikslinis gydymas. Teigiamas šio tyrimo rezultatas neretai atveria duris į modernią, individualizuotą terapiją.
Tyrimo esmė
- Imunohistocheminis tyrimas - specialūs antikūnai suriša ROS1 baltymą audinio pjūvyje.
- Padeda nustatyti, ar naviko ląstelėse yra padidėjęs ROS1 baltymo kiekis.
- Teigiamas rezultatas dažnai rodo ROS1 geno pertvarką (fuziją), kuri skatina piktybinį augimą.
Klinikinė reikšmė
- ROS1 IHC dažniausiai atliekamas kaip atrankinis (screening) tyrimas prieš genetinį patvirtinimą.
- Esant stipriai teigiamai reakcijai, papildomai atliekamas FISH arba NGS tyrimas.
- Leidžia prognozuoti atsaką į ROS1 inhibitorius, tokius kaip krizotinibas ar entrektinibas.
Procedūra
- Medžiaga gaunama atliekant naviko biopsiją (plona adata arba chirurginiu būdu).
- Audinio mėginys fiksuojamas formalinu ir įliejamas į parafiną (FFPE blokelis).
- Laboratorijoje iš blokelio gaminami 3-5 μm storio pjūviai ir dažomi anti-ROS1 antikūnais.
- Rezultatą vertina patologas, įvertindamas dažymosi intensyvumą ir procentinę ląstelių dalį.
Interpretacija
- Teigiamas ROS1 IHC rodo, kad naviko audinyje yra ROS1 baltymo perteklius.
- Tai gali būti dėl ROS1 geno fuzijos su kitu genu (pvz., CD74, SLC34A2).
- Teigiamas rezultatas yra indikacija tiksliniam gydymui ROS1 inhibitoriais.
Klinikiniai aspektai
- Apie 1-2 % nesmulkialąstelinio plaučių vėžio atvejų turi ROS1 pertvarką.
- ROS1 teigiami navikai dažniau nustatomi jaunesniems, nerūkantiems ar mažai rūkantiems pacientams.
- Gydymas ROS1 inhibitoriais dažnai sukelia greitą ir ilgalaikį atsaką.
Rekomenduojamos situacijos
- Pacientams, kuriems diagnozuota plaučių adenokarcinoma, ypač jei nėra kitų žinomų mutacijų (EGFR, ALK).
- Kai įtariamas nesmulkialąstelinis plaučių vėžys ir svarstoma tikslinė terapija.
- Tyrimą gali skirti onkologas arba krūtinės chirurgas, o patvirtina patologas.
