Tulžies pūslės vėžys
Tulžies pūslės vėžys - reta, bet agresyvi onkologinė liga, dažnai diagnozuojama vėlyvoje stadijoje. Ši liga pažeidžia tulžies pūslę - nedidelį organą po kepenimis, kuris kaupia tulžį. Ankstyva diagnostika yra sudėtinga, nes simptomai dažnai būna neaiškūs arba primena kitus virškinimo sutrikimus.
Tulžies pūslės vėžys prasideda, kai tulžies pūslės gleivinės ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis. Dažniausiai tai būna adenokarcinoma, kuri iš pradžių auga tik pūslės sienelėje, vėliau gali plisti į kepenis, tulžies latakus, limfmazgius ir toliau. Ši liga dažniau pasitaiko vyresnėms nei 60 metų moterims, taip pat žmonėms, turintiems tulžies akmenų ar lėtinį tulžies pūslės uždegimą.
- Pilvo pūtimas ir diskomfortas dešinėje pusėje po šonkauliais
- Periodiškas pykinimas ar vėmimas
- Apetito praradimas, ypač riebaus maisto atžvilgiu
- Nuolatinis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, plintantis į nugarą
- Gelta (oda, akys pagelsta) - dėl tulžies latakų užspaudimo
- Neaiškios kilmės karščiavimas ir šaltkrėtis
- Netekimas svorio be aiškios priežasties
- Patologinis nuovargis
Tiksli tulžies pūslės vėžio priežastis nėra žinoma, tačiau nustatyti keli rizikos veiksniai. Lėtinis tulžies pūslės uždegimas (cholecistitas) dėl ilgalaikio tulžies akmenų buvimo yra pagrindinis veiksnys. Taip pat reikšmingas yra tulžies latakų cistinis darinys (choledocho cista). Reta, bet pavojinga yra kalcifikuota tulžies pūslė ('porcelianinė pūslė'), kuri padidina vėžio riziką. Genetiniai sindromai (pvz., Lynch sindromas) ir nutukimas taip pat didina tikimybę susirgti.
Diagnozė dažnai nustatoma atsitiktinai atliekant vaizdinius tyrimus dėl kitų priežasčių. Ultragarsas yra pirmasis tyrimas, rodantis tulžies pūslės sienelės sustorėjimą ar masę. Jei įtariamas vėžys, atliekama kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) su tulžies latakų kontrastu (MR cholangiografija). Norint patvirtinti diagnozę, dažnai reikia biopsijos - ląstelių mėginio paėmimo adata, taip pat atliekami kraujo tyrimai, įskaitant CEA ir CA 19-9 žymenų nustatymą.
Gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Ankstyvu atveju, kai vėžys neplinta už tulžies pūslės sienelių, atliekama radikali operacija - cholecistektomija su daliniu kepenų pašalinimu ir limfmazgių šalinimu. Pažengusiais atvejais (kai vėžys jau metastazavęs) taikoma sisteminė chemoterapija (gemcitabinas su cisplatina) ir tikslinė terapija. Imunoterapija gali būti naudojama esant tam tikriems genetiniams pokyčiams. Spindulinė terapija retai taikoma, dažniau paliatyviai - mažinti skausmą.
Nedelsdami kreipkitės, jei pastebite: nuolatinį pilvo skausmą dešinėje pusėje, kuris trunka ilgiau nei kelias dienas; geltą (odą ar akių pageltimą); nepaaiškinamą svorio netekimą; karščiavimą su šaltkrėčiu. Šie simptomai gali rodyti ne tik uždegimą, bet ir vėžį, todėl kuo anksčiau atliekami tyrimai, tuo didesnė sėkmingo gydymo tikimybė.
