Šlapimo pūslės akmenligė
Šlapimo pūslės akmenligė - tai būklė, kai šlapimo pūslėje susidaro kieti dariniai (akmenys), sudaryti iš mineralinių druskų. Šie akmenys gali sukelti skausmą, šlapinimosi sutrikimus ir infekcijas. Laiku nediagnozavus, gali išsivystyti rimtesnės komplikacijos, tokios kaip inkstų pažeidimas.
Šlapimo pūslės akmenligė (urolithiasis vesicae urinariae) - tai urologinė liga, kuriai būdingas kietų darinių - akmenų - susidarymas šlapimo pūslėje. Akmenys gali būti įvairaus dydžio - nuo smulkių grūdelių iki didelių darinių, užpildančių visą pūslės ertmę. Jie susidaro, kai šlapime esančios mineralinės medžiagos (pvz., kalcio oksalatas, šlapimo rūgštis) kristalizuojasi ir kaupiasi. Liga gali pažeisti šlapimo pūslės gleivinę, sukelti uždegimą, trukdyti normaliam šlapinimuisi ir daryti įtaką inkstų funkcijai. Ji dažniau pasitaiko vyresniems vyrams, asmenims, turintiems šlapimo takų obstrukciją ar lėtinių infekcijų.
- Skausmas apatinėje pilvo dalyje arba tarpvietėje, dažnai aštrus arba mėšlungiškas
- Dažnas, skausmingas šlapinimasis (dizurija)
- Sunku pradėti šlapintis arba nutrūkstanti šlapimo srovė
- Kruvinas šlapimas (hematurija) - matomas arba mikroskopinis
- Pilnumo jausmas apatinėje pilvo dalyje
- Šlapimo susilaikymas - negalėjimas ištuštinti šlapimo pūslės
- Pasikartojančios šlapimo takų infekcijos
- Silpnumas, karščiavimas, jeigu prisijungia infekcija
Pagrindinė šlapimo pūslės akmenligės priežastis - ilgalaikis šlapimo sąstovis, kai šlapimo pūslė nėra pilnai ištuštinama. Tai gali lemti šlapimo takų obstrukcija (pvz., gerybinė prostatos hiperplazija, šlaplės susiaurėjimas), neurologiniai sutrikimai, diabetas ar tam tikri vaistai. Rizikos veiksniams priskiriama: nepakankamas skysčių vartojimas, didelis druskų kiekis maiste, inkstų akmenligė, podagra, lėtinės šlapimo takų infekcijos, šlapimo pūslės divertikulai ir kateterizacija. Vyresniame amžiuje akmenys dažniau susidaro dėl sumažėjusio šlapimo pūslės tonuso.
Gydytojas urologas pirmiausia atlieka fizinį ištyrimą ir renka anamnezę. Pagrindiniai tyrimai: šlapimo tyrimas (bendrasis ir pasėlis) - ieškoma kraujo, kristalų, infekcijos požymių; pilvo ir dubens echoskopija - parodo akmenų buvimą, dydį ir lokalizaciją; rentgenologinis tyrimas (KUB) - matomi kalcifikuoti akmenys; kompiuterinė tomografija (KT) be kontrasto - auksinis standartas, leidžiantis tiksliai nustatyti akmenų struktūrą. Kartais atliekama cistoskopija - šlapimo pūslės apžiūra specialiu endoskopu, kuri leidžia tiesiogiai pamatyti akmenis.
Gydymas priklauso nuo akmenų dydžio, sudėties ir simptomų. Maži akmenys (iki 5 mm) dažnai pasišalina savaime - rekomenduojama gerti daug skysčių (2-3 l per dieną) ir vartoti alfa blokatorius, atpalaiduojančius šlaplę. Esant didesniems akmenims taikoma: cistolitotripsija (akmenų sutrupinimas ultragarsu, lazeriu ar pneumatiniu smogtuvu endoskopiškai), chirurginis pašalinimas (cistolitotomija) arba litotripsija išorine smūgine banga (ESWL). Papildomai gydomos lydinčios infekcijos antibiotikais, o metaboliniai sutrikimai koreguojami dieta ar vaistais.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jeigu jaučiate staigų, stiprų skausmą apatinėje pilvo dalyje ar tarpvietėje, negalite šlapintis (ūminis šlapimo susilaikymas), šlapime matote kraują, karščiuojate, jaučiate šaltkrėtį ar pykinimą. Šie simptomai gali rodyti ūminę komplikaciją, pvz., obstrukciją ar infekciją, reikalaujančią skubios pagalbos. Taip pat verta apsilankyti pas urologą, jei šlapinimosi sutrikimai išlieka ilgiau nei keletą dienų arba kartojasi šlapimo takų infekcijos.
