Šlapimo akmenų tyrimas
Šlapimo akmenų tyrimas (akmenų cheminė analizė) atliekamas siekiant nustatyti pašalintų inkstų ar šlapimo takų akmenų sudėtį. Ši informacija padeda gydytojui parinkti tinkamą gydymą, mitybos rekomendacijas ir prevencines priemones, siekiant išvengti naujų akmenų susidarymo.
Tyrimo esmė
- Nustato akmenų cheminę sudėtį (pvz., kalcio oksalatas, uratai, struvitas, cistinas).
- Padeda nustatyti pagrindinę akmenų susidarymo priežastį (metaboliniai sutrikimai, infekcijos, mityba).
- Suteikia galimybę individualizuoti gydymą ir sumažinti pasikartojimo riziką.
Procedūra
- Pacientui natūraliai arba chirurginiu būdu pašalinus akmenį, jis surenkamas ir siunčiamas į laboratoriją.
- Laboratorijoje akmuo išdžiovinamas, susmulkinamas ir analizuojamas naudojant infraraudonąją spektroskopiją arba rentgeno difrakciją.
- Rezultatai pateikiami kaip akmenų sudėties procentinė dalis (pvz., 80 % kalcio oksalato monohidratas, 20 % kalcio fosfatas).
Dažniausios akmenų rūšys
- Kalcio oksalatas (monohidratas arba dihidratas) - dažniausias tipas, susijęs su dideliu kalcio ar oksalatų kiekiu šlapime.
- Kalcio fosfatas - dažnai randamas kartu su šlapimo takų infekcijomis arba inkstų kanalėlių acidoze.
- Urato akmenys - atsiranda dėl didelio šlapimo rūgšties kiekio, dažnai susiję su podagra ar dehidratacija.
- Struvitas (magnio amonio fosfatas) - susidaro dėl ureazę gaminančių bakterijų sukeltos infekcijos, gali būti dideli („raginiai“ akmenys).
- Cistino akmenys - reta paveldima liga (cistinurija), kai šlapime išsiskiria per daug cistino.
Kada rekomenduojama
- Po inkstų akmenligės priepuolio arba akmenų pašalinimo operacijos (litotripsijos, ureteroskopijos, nefrolitotomijos).
- Esant pasikartojančiai akmenligei (≥2 epizodai) - norint nustatyti priežastį ir pritaikyti prevenciją.
- Siekiant įvertinti medžiagų apykaitos sutrikimus (hiperkalciurija, hiperurikemija) - tyrimą skiria urologas arba nefrologas.
