Sinovitas
Sinovitas - tai sąnario vidinio dangalo, vadinamo sinovine membrana, uždegimas. Dėl jo sąnaryje ima kauptis skystis, atsiranda patinimas, skausmas, sustingimas ir judesių ribotumas. Nors sinovitas dažnai būna laikinas, kai kuriais atvejais jis gali rodyti infekciją, autoimuninę ligą ar kitą būklę, kuriai reikalingas tikslingas gydymas.
Sinovitas yra uždegiminis procesas, vykstantis sinovinėje membranoje - ploname audinių sluoksnyje, kuris iškloja daugelio sąnarių vidų. Ši membrana gamina sinovinį skystį, veikiantį tarsi natūralus sąnario tepalas: jis mažina trintį, maitina kremzlę ir padeda sąnariui judėti sklandžiai.
Kai sinovinė membrana sudirginama ar pažeidžiama, ji paburksta, tampa jautresnė ir pradeda gaminti daugiau skysčio nei įprastai. Dėl to sąnarys patinsta, gali atrodyti „pilnas“, įsitempęs, skausmingas. Kartais skystis kaupiasi greitai, ypač po traumos ar infekcijos, o kartais procesas vystosi lėtai, pavyzdžiui, sergant lėtinėmis uždegiminėmis sąnarių ligomis.
Sinovitas gali pažeisti beveik bet kurį sinovinį sąnarį, tačiau dažniausiai pasireiškia kelio, čiurnos, klubo, peties, alkūnės, riešo ar pirštų sąnariuose. Kelio sinovitas yra vienas dažniausių, nes kelio sąnarys patiria didelę apkrovą, dažnai traumuojamas sportuojant ar dirbant fizinį darbą.
Svarbu suprasti, kad sinovitas nėra viena konkreti liga. Tai labiau požymis arba organizmo reakcija į kitą priežastį: mechaninį sudirginimą, traumą, infekciją, kristalų kaupimąsi, autoimuninį uždegimą ar degeneracinius sąnario pokyčius. Todėl gydymas priklauso nuo to, kas sukėlė uždegimą.
- Sąnario patinimas - dažnai pastebimas kaip padidėjusi sąnario apimtis ar įtempimo jausmas.
- Skausmas sąnaryje, kuris gali stiprėti judant, lipant laiptais, remiantis koja ar spaudžiant sąnarį.
- Sustingimas, ypač po ramybės, ryte arba po ilgesnio sėdėjimo.
- Judesių ribotumas - tampa sunkiau sulenkti, ištiesti ar pilnai apkrauti sąnarį.
- Šilumos pojūtis sąnario srityje, kartais kartu su odos paraudimu.
- Traškėjimo, tempimo ar „pilnumo“ jausmas sąnaryje.
- Staigus, stiprus sąnario skausmas, dažnai atsirandantis per kelias valandas.
- Ryškus patinimas, karštas sąnarys ir paraudusi oda.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas.
- Negalėjimas pajudinti sąnario arba priminti kojos dėl skausmo.
- Blogėjanti savijauta, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar nusilpus imunitetui.
- Patinimas, kuris kartojasi po fizinio krūvio arba be aiškios priežasties.
- Ilgiau trunkantis rytinis sąnarių sustingimas.
- Kelių sąnarių skausmas ar tinimas vienu metu.
- Nuovargis, sumažėjęs darbingumas, kartais nedidelė temperatūra.
- Laipsniškai mažėjantis sąnario judrumas ir raumenų silpnėjimas aplink sąnarį.
Sinovitas gali atsirasti dėl labai skirtingų priežasčių. Viena dažniausių - mechaninis sąnario sudirginimas. Tai gali būti patempimas, sumušimas, menisko ar raiščių pažeidimas, pasikartojanti apkrova sportuojant, klūpant, bėgiojant ar dirbant darbą, kuriame daug monotoniškų judesių.
Kita svarbi priežasčių grupė - uždegiminės ir autoimuninės ligos. Reumatoidinis artritas, psoriazinis artritas, ankilozinis spondilitas, reaktyvusis artritas ar sisteminės jungiamojo audinio ligos gali sukelti ilgalaikį sinovinės membranos uždegimą. Tokiais atvejais imuninė sistema klaidingai aktyvina uždegimą sąnaryje, nors nėra tiesioginės infekcijos.
Sinovitas gali būti susijęs ir su kristalų kaupimusi sąnaryje. Sergant podagra sąnaryje nusėda šlapimo rūgšties kristalai, o sergant pseudopodagra - kalcio pirofosfato kristalai. Šios medžiagos stipriai dirgina sinovinę membraną ir gali sukelti ūmų, labai skausmingą uždegimą.
Infekcinis, arba septinis, sinovitas yra ypač pavojingas. Jį sukelia bakterijos, rečiau virusai ar grybeliai, patekę į sąnarį per kraują, po žaizdos, operacijos, injekcijos ar esant sąnario protezui. Negydomas infekcinis uždegimas gali greitai pažeisti kremzlę ir sukelti negrįžtamų pasekmių.
Riziką didina ankstesnės sąnarių traumos, intensyvus sportas, antsvoris, vyresnis amžius, sąnarių artrozė, cukrinis diabetas, imunitetą slopinantys vaistai, lėtinės odos infekcijos, autoimuninės ligos ir neseniai atliktos sąnario procedūros. Vaikams kartais pasitaiko laikinas klubo sinovitas po virusinės infekcijos - jis dažniausiai praeina, tačiau vaiką vis tiek turi įvertinti gydytojas, kad būtų atmestos rimtesnės būklės.
Sinovito diagnostika prasideda nuo pokalbio ir apžiūros. Gydytojas klausia, kada prasidėjo skausmas, ar buvo trauma, ar sąnarys tinsta pirmą kartą, ar yra karščiavimas, rytinis sustingimas, odos bėrimų, kitų sąnarių skausmų, podagros ar autoimuninių ligų požymių. Apžiūros metu vertinama sąnario forma, temperatūra, paraudimas, skausmingumas, judesių amplitudė ir stabilumas.
Dažnai atliekami kraujo tyrimai. Bendras kraujo tyrimas gali parodyti leukocitų padidėjimą, C reaktyvusis baltymas ir eritrocitų nusėdimo greitis padeda įvertinti uždegimo aktyvumą. Įtariant podagrą tiriama šlapimo rūgštis, o įtariant autoimuninę ligą gali būti skiriami reumatoidinis faktorius, anti-CCP antikūnai, antinukleariniai antikūnai ar HLA-B27 tyrimas.
Labai svarbus tyrimas, ypač kai sąnarys ryškiai patinęs, yra sąnario punkcija. Jos metu plona adata paimama sinovinio skysčio. Laboratorijoje vertinama skysčio išvaizda, ląstelių kiekis, ieškoma bakterijų, atliekamas pasėlis, mikroskopu ieškoma kristalų. Šis tyrimas padeda atskirti infekcinį sinovitą, podagrą, pseudopodagrą ir kitus uždegimo tipus.
Vaizdiniai tyrimai parenkami pagal situaciją. Ultragarsinis tyrimas gerai parodo sąnario skystį, sinovinės membranos sustorėjimą, kartais padeda saugiai atlikti punkciją ar injekciją. Rentgenograma padeda įvertinti kaulų pakitimus, artrozę, lūžius ar kristalų sukeltas kalcifikacijas. Magnetinio rezonanso tomografija ypač naudinga, kai įtariamas menisko, raiščių, kremzlės, kaulo čiulpų ar gilesnių minkštųjų audinių pažeidimas. Kompiuterinė tomografija dažniau naudojama sudėtingesniems kauliniams pažeidimams ar kai magnetinio rezonanso tomografijos atlikti negalima.
Sinovito gydymas priklauso nuo priežasties, uždegimo stiprumo ir pažeisto sąnario. Jei uždegimas atsirado po nedidelės traumos ar per didelės apkrovos, pirmomis dienomis dažnai padeda sąnario tausojimas, apkrovos sumažinimas, šaltis, pakelta galūnės padėtis ir elastinis įtvaras. Svarbu visiškai neimobilizuoti sąnario ilgiau nei būtina, nes ilgalaikis nejudrumas gali skatinti sustingimą ir raumenų silpnėjimą.
Skausmui ir uždegimui mažinti gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas, naproksenas ar diklofenakas. Jie tinka ne visiems: atsargumo reikia sergant skrandžio opalige, inkstų liga, vartojant kraują skystinančius vaistus ar turint aukštą širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Todėl vaistus geriausia vartoti pasitarus su gydytoju ar vaistininku.
Kai sąnaryje susikaupia daug skysčio, gydytojas gali atlikti punkciją - pašalinti dalį skysčio. Tai sumažina spaudimą ir skausmą, o kartu leidžia ištirti skystį. Kai infekcija atmesta, kai kuriais atvejais į sąnarį suleidžiama gliukokortikosteroidų, kurie stipriai slopina uždegimą. Tokios injekcijos turi būti atliekamos atsakingai ir ne per dažnai.
Jei sinovitą sukelia infekcija, gydymas turi būti skubus. Skiriami antibiotikai, dažnai prireikia sąnario drenažo, kartais - artroskopinės operacijos, kad būtų pašalintas pūlingas skystis ir išplautas sąnarys. Tai viena situacijų, kai delsti pavojinga.
Sergant autoimuninėmis ligomis gydymas nukreiptas ne tik į vieną sąnarį, bet į visą uždegiminį procesą. Gali būti skiriami ligą modifikuojantys vaistai, biologinė terapija ar kiti imuninę sistemą veikiantys preparatai. Podagros atveju svarbu valdyti šlapimo rūgšties kiekį, koreguoti mitybą ir vartoti gydytojo paskirtus vaistus.
Reabilitacija yra svarbi beveik visais atvejais. Kineziterapeutas padeda saugiai grąžinti judesių amplitudę, sustiprinti raumenis, pagerinti sąnario stabilumą ir sumažinti pasikartojimo riziką. Naudingi ir gyvensenos pokyčiai: kūno svorio mažinimas, tinkamas fizinio krūvio dozavimas, apšilimas prieš sportą, patogi avalynė, ergonomiška darbo vieta.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei sąnario patinimas ar skausmas nepraeina per kelias dienas, kartojasi, riboja judėjimą arba atsirado po traumos. Taip pat svarbu pasitikrinti, jei tinsta keli sąnariai, rytais jaučiamas ilgesnis nei 30-60 minučių sustingimas, yra odos bėrimų, akių uždegimo, neaiškus nuovargis ar svorio kritimas.
Skubios pagalbos reikia, jei sąnarys staiga labai ištino, tapo karštas, paraudo, skausmas stiprus, atsirado karščiavimas ar šaltkrėtis. Tai gali būti infekcinio sinovito požymiai. Taip pat nedelskite, jei negalite priminti kojos, negalite pajudinti sąnario, skausmas atsirado po didelės traumos, yra atvira žaizda šalia sąnario arba turite dirbtinį sąnarį.
Ypatingo dėmesio reikia vaikams. Jei vaikas pradėjo šlubuoti, atsisako vaikščioti, skundžiasi klubo, kelio ar kirkšnies skausmu, karščiuoja arba atrodo vangus, būtina gydytojo apžiūra. Net jei priežastis pasirodys nepavojinga, kai kurias rimtas vaikų sąnarių būkles svarbu atmesti kuo anksčiau.
Jeigu sinovitas kartojasi, verta ne tik malšinti skausmą, bet ir ieškoti tikrosios priežasties. Tinkamai nustatyta diagnozė padeda išvengti sąnario pažeidimo, greičiau grįžti prie įprastos veiklos ir sumažinti atkryčių riziką.
