Psoriazinis artritas
Psoriazinis artritas - tai lėtinė uždegiminė sąnarių liga, dažniausiai susijusi su psoriaze, tačiau kartais sąnarių simptomai atsiranda anksčiau nei odos bėrimai. Liga gali pažeisti ne tik sąnarius, bet ir sausgyslių prisitvirtinimo vietas, stuburą, nagus, akis, todėl svarbu ją atpažinti anksti. Laiku pradėtas gydymas padeda sumažinti skausmą, sustabdyti sąnarių pažeidimą ir išsaugoti kasdienį aktyvumą.
Psoriazinis artritas yra autoimuninė ir uždegiminė liga, kai imuninė sistema per aktyviai reaguoja ir sukelia uždegimą sąnariuose bei aplinkiniuose audiniuose. Paprastai imuninė sistema saugo organizmą nuo infekcijų, tačiau sergant psoriaziniu artritu ji klaidingai aktyvina uždegiminius procesus, kurie ilgainiui gali pažeisti kremzlę, kaulą, sausgysles ir raiščius.
Dažniausiai psoriazinis artritas išsivysto žmonėms, sergantiems psoriaze - lėtine odos liga, pasireiškiančia paraudusiomis, pleiskanojančiomis plokštelėmis. Vis dėlto ryšys ne visada akivaizdus: kai kuriems pacientams odos pažeidimai būna labai nedideli, paslėpti galvos plaukuotoje dalyje, už ausų, bamboje ar sėdmenų srityje. Kartais pirmiausia prasideda sąnarių skausmai, o odos simptomai atsiranda tik vėliau.
Liga gali pažeisti labai skirtingas kūno vietas. Vieniems žmonėms uždegimas apima kelis smulkiuosius plaštakų ar pėdų sąnarius, kitiems - kelius, čiurnas, klubus ar stuburą. Būdingas požymis yra daktilitas - visas pirštas patinsta tarsi „dešrelė“. Taip pat dažnai pažeidžiamos entezės - vietos, kur sausgyslės ar raiščiai prisitvirtina prie kaulo, pavyzdžiui, kulno srityje ties Achilo sausgysle ar pado fascija.
Psoriazinis artritas yra lėtinė liga, kurios eiga gali būti banguojanti: paūmėjimus keičia ramesni laikotarpiai. Negydomas uždegimas gali sukelti negrįžtamus sąnarių pakitimus, deformacijas, judėjimo apribojimą ir nuolatinį skausmą. Tačiau šiuolaikinis gydymas leidžia daugeliui pacientų pasiekti mažą ligos aktyvumą ar net remisiją.
- Sąnarių skausmas, kuris gali būti nuolatinis arba stiprėti rytais ir po ilgesnio nejudrumo.
- Sąnarių patinimas, šiluma, jautrumas prisilietus.
- Rytinis sąstingis, trunkantis ilgiau nei 30 minučių.
- Sumažėjusi judesių amplitudė, sunkumas sulenkti ar ištiesti sąnarį.
- Simptomai gali būti asimetriški - pavyzdžiui, pažeidžiamas vienos rankos ar vienos kojos sąnarys.
- Daktilitas - visas rankos ar kojos pirštas patinsta, parausta, tampa skausmingas.
- Skausmas ties sausgyslių prisitvirtinimo vietomis, ypač kulne, pado srityje, alkūnėje ar kelio srityje.
- Achilo sausgyslės skausmas, kuris gali trukdyti vaikščioti ar sportuoti.
- Pado skausmas rytais žengiant pirmuosius žingsnius.
- Sausgyslių ar raiščių jautrumas net tada, kai pats sąnarys atrodo nepatinęs.
- Psoriazės plokštelės - paraudę, sustorėję, sidabriškai pleiskanojantys odos plotai.
- Bėrimai galvos plaukuotoje dalyje, alkūnėse, keliuose, apatinėje nugaros dalyje, už ausų ar nagų srityje.
- Nagų duobutės, nago sustorėjimas, trapumas ar atsiskyrimas nuo guolio.
- Odos niežėjimas, tempimo ar deginimo pojūtis.
- Kartais odos pažeidimų būna labai mažai, todėl juos lengva nepastebėti.
- Apatinės nugaros dalies ar sėdmenų skausmas, ypač naktį arba paryčiais.
- Sustingimas nugaroje, kuris pagerėja pajudėjus, bet ne visada palengvėja ilsintis.
- Nuovargis, energijos stoka, bendras negalavimas.
- Miego sutrikimai dėl skausmo ar niežėjimo.
- Kartais pasireiškia akių uždegimas - paraudimas, skausmas, jautrumas šviesai.
Tiksli priežastis, kodėl išsivysto psoriazinis artritas, nėra viena ir paprasta. Liga atsiranda dėl kelių veiksnių sąveikos: genetinio polinkio, imuninės sistemos ypatumų ir aplinkos dirgiklių.
Svarbiausias rizikos veiksnys yra psoriazė. Ne kiekvienas psoriaze sergantis žmogus susirgs psoriaziniu artritu, tačiau rizika didesnė, jei odos liga prasidėjo anksti, yra išplitusi, pažeisti nagai arba šeimoje yra buvę psoriazės ar uždegiminių sąnarių ligų atvejų.
Genetika taip pat svarbi. Jei artimi giminaičiai serga psoriaze ar psoriaziniu artritu, tikimybė susirgti padidėja. Tai nereiškia, kad liga būtinai pasireikš, tačiau imuninė sistema gali būti linkusi į uždegiminę reakciją.
Ligos pradžią ar paūmėjimus gali paskatinti infekcijos, stiprus stresas, odos traumos, sąnarių perkrova, rūkymas, nutukimas, kai kurie vaistai ar hormoniniai pokyčiai. Nutukimas yra ypač svarbus, nes riebalinis audinys pats gamina uždegimą skatinančias medžiagas, o didesnis kūno svoris papildomai apkrauna sąnarius.
Psoriazinis artritas dažniausiai prasideda 30-50 metų amžiuje, tačiau gali pasireikšti ir jaunesniems ar vyresniems žmonėms. Vyrai ir moterys serga panašiai dažnai, tačiau ligos forma gali skirtis: kai kuriems labiau pažeidžiami periferiniai sąnariai, kitiems - stuburas.
Psoriazinį artritą dažniausiai diagnozuoja gydytojas reumatologas, įvertinęs simptomus, apžiūrėjęs sąnarius, odą ir nagus bei atlikęs reikalingus tyrimus. Diagnozė remiasi visuma - vieno tyrimo, kuris neabejotinai patvirtintų ligą visiems pacientams, nėra.
Pokalbio metu gydytojas klausia, kada prasidėjo skausmai, kiek trunka rytinis sąstingis, kurie sąnariai patinę, ar yra psoriazės požymių, ar šeimoje kas nors sirgo psoriaze, reumatoidiniu artritu ar kitomis autoimuninėmis ligomis. Labai svarbu paminėti net nedidelius odos ar nagų pokyčius.
Apžiūros metu vertinamas sąnarių patinimas, jautrumas, judrumas, pirštų tinimas, entezitui būdingos skausmingos vietos, stuburo judesiai. Gydytojas gali apžiūrėti galvos odą, nagus, alkūnes, kelius ir kitas vietas, kur psoriazė dažnai būna paslėpta.
Dažnai atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, eritrocitų nusėdimo greitis, kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai. Šie tyrimai padeda įvertinti uždegimo aktyvumą ir pasiruošti gydymui. Kartais tiriamas reumatoidinis faktorius ir anti-CCP antikūnai, kad būtų galima atskirti psoriazinį artritą nuo reumatoidinio artrito. Daugeliui psoriaziniu artritu sergančių pacientų šie antikūnai būna neigiami.
Vaizdiniai tyrimai padeda pamatyti sąnarių ir kaulų pakitimus. Rentgenograma gali parodyti vėlesnius sąnarių pažeidimus. Ultragarsinis tyrimas naudingas nustatant sinovitą, entezitą ir skysčio sankaupą sąnaryje. Magnetinio rezonanso tomografija gali aptikti ankstyvą uždegimą, ypač stuburo, dubens kryžkaulinių sąnarių ar minkštųjų audinių srityse. Kompiuterinė tomografija naudojama rečiau, bet gali būti naudinga vertinant sudėtingus kaulinius pakitimus.
Kartais, jei sąnarys labai patinęs, atliekama sąnario skysčio punkcija. Tai padeda atmesti podagrą, infekcinį artritą ar kitas skausmo priežastis.
Psoriazinio artrito gydymo tikslas - sumažinti uždegimą, numalšinti skausmą, apsaugoti sąnarius nuo pažeidimo, pagerinti odos būklę ir išlaikyti gyvenimo kokybę. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į tai, kurie sąnariai pažeisti, ar yra stuburo simptomų, daktilitas, entezitas, nagų ar odos psoriazė, taip pat į kitas paciento ligas.
Lengvesniais atvejais trumpam gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Jie mažina skausmą ir sąstingį, tačiau nestabdo ligos progresavimo, todėl vien jų nepakanka, jei uždegimas aktyvus ar kartojasi. Kartais į stipriai uždegiminį sąnarį leidžiami gliukokortikoidai, tačiau sisteminis ilgalaikis jų vartojimas paprastai vengiamas dėl šalutinio poveikio ir galimo psoriazės pablogėjimo nutraukus vaistus.
Jei pažeidžiami periferiniai sąnariai, dažnai skiriami ligą modifikuojantys vaistai, tokie kaip metotreksatas, leflunomidas ar sulfasalazinas. Jie veikia imuninę sistemą ir padeda mažinti uždegimą. Gydymo metu reguliariai atliekami kraujo tyrimai, kad būtų stebima kepenų, inkstų funkcija ir kraujo ląstelių kiekis.
Vidutinio sunkumo ar sunkiais atvejais, taip pat kai įprasti vaistai nepakankamai veiksmingi, gali būti skiriama biologinė terapija arba taikinių terapija. Tai vaistai, nukreipti į konkrečias uždegimo grandis, pavyzdžiui, TNF, interleukino 17, interleukino 23 ar JAK signalinius kelius. Šie vaistai gali veikti ir sąnarius, ir odą, tačiau prieš pradedant gydymą būtina patikrinti dėl tuberkuliozės, hepatitų ir kitų infekcijų rizikos.
Ne mažiau svarbi nemedikamentinė pagalba. Kineziterapija padeda išlaikyti sąnarių judrumą, stiprinti raumenis ir mažinti skausmą. Ergoterapija moko, kaip saugoti sąnarius kasdienėje veikloje. Reguliarus, sąnariams draugiškas fizinis aktyvumas - vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, tempimo pratimai - dažnai pagerina savijautą.
Gyvensena turi didelę reikšmę. Svorio mažinimas, jei yra antsvoris, gali sumažinti sąnarių apkrovą ir pagerinti vaistų veiksmingumą. Rūkymo nutraukimas, pakankamas miegas, streso valdymas ir subalansuota mityba padeda kontroliuoti uždegimą. Odos psoriazei gali būti skiriami vietiniai tepalai, fototerapija ar sisteminis gydymas, todėl dažnai bendradarbiauja reumatologas ir dermatologas.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei sergate psoriaze ir atsirado sąnarių skausmas, patinimas, rytinis sąstingis ar pirštų tinimas. Net jei simptomai atrodo nestiprūs, ankstyva reumatologo konsultacija svarbi, nes sąnarių pažeidimas kartais vystosi tyliai.
Kreipkitės į šeimos gydytoją arba reumatologą, jei:
- sąnarys patinęs, šiltas, skausmingas ir simptomai nepraeina per kelias dienas;
- rytinis sąstingis trunka ilgiau nei 30 minučių;
- patino visas rankos ar kojos pirštas;
- skauda kulną, padą ar sausgyslių prisitvirtinimo vietas;
- atsirado nugaros skausmas naktį ar paryčiais, kuris pagerėja pajudėjus;
- kartu yra nagų pakitimų ar psoriazės bėrimų;
- šeimoje yra psoriazės ar uždegiminių artritų atvejų.
Skubios pagalbos reikia, jei sąnarys staiga labai patino, paraudo, tapo karštas, skausmas stiprus, pakilo temperatūra ar jaučiatės labai blogai. Tokie požymiai gali rodyti infekcinį artritą ar kitą būklę, kurią būtina gydyti nedelsiant. Taip pat skubiai kreipkitės, jei atsirado stiprus akių skausmas, paraudimas, jautrumas šviesai ar pablogėjo regėjimas - tai gali būti akies uždegimo požymiai.
Jei jau gydotės, nelaukite planinio vizito, jei vaistai nebeveikia, paūmėjimai dažnėja, atsirado šalutinis poveikis, dusulys, neįprastos infekcijos ar stiprus nuovargis. Gydymą galima koreguoti, o kuo anksčiau tai padaroma, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikių pasekmių.
