Malondialdehidas (MDA)
Malondialdehidas (MDA) yra organinis junginys, kuris susidaro organizme vykstant lipidų peroksidacijai - laisvųjų radikalų pažeidžiant nesočiąsias riebalų rūgštis. Šis tyrimas naudojamas kaip oksidacinio streso žymuo, padedantis įvertinti ląstelių membranų pažeidimo lygį ir organizmo antioksidacinę būklę.
Funkcija
- MDA yra vienas pagrindinių lipidų peroksidacijos galutinių produktų, atspindintis oksidacinį stresą.
- Jo koncentracija kraujyje koreliuoja su ląstelinių membranų pažeidimu ir uždegiminiais procesais.
- Dažnai naudojamas kaip biomarkeris vertinant antioksidantų poveikį ar ligų progresiją.
Kilmė
- Susidaro skaidant polinesočiąsias riebalų rūgštis veikiant reaktyvioms deguonies rūšims (ROS).
- Gali būti detektuojamas kraujo plazmoje, serume, šlapime ar audiniuose.
- Kepenys ir riebalinis audinys yra pagrindiniai MDA gamybos šaltiniai.
Procedūra
- Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo mėginio (serumo ar plazmos).
- Prieš tyrimą rekomenduojama būti nevalgius 8-12 valandų, nes maistas gali įtakoti lipidų apykaitą.
- Dieną prieš tyrimą vengti intensyvaus fizinio krūvio ir alkoholio, nes jie didina oksidacinį stresą.
- Mėginys stabilizuojamas specialiais konservantais ir kuo greičiau analizuojamas.
Priežastys
- Oksidacinis stresas: rūkymas, tarša, radiacija, per didelis geležies kiekis.
- Lėtinės uždegiminės ligos: artritas, uždegiminės žarnyno ligos, lėtinis obstrukcinis plaučių susirgimas.
- Medžiagų apykaitos sutrikimai: 2 tipo cukrinis diabetas, dislipidemija, nutukimas.
- Širdies ir kraujagyslių ligos: aterosklerozė, išeminė širdies liga.
- Neurodegeneracinės ligos: Alzheimerio, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė.
- Kepenų ligos: alkoholinis ir nealkoholinis kepenų suriebėjimas, hepatitas.
- Blogi mitybos įpročiai: menkas antioksidantų (vitamino C, E, seleno) kiekis maiste.
Priežastys
- Sumažėjęs MDA kiekis mediciniškai retai vertinamas kaip atskira problema, tačiau gali rodyti efektyvų antioksidantų poveikį.
- Ilgalaikis gausus antioksidantų (vitamino C, E, kofermento Q10) vartojimas.
- Mažas lipidų peroksidacijos aktyvumas - gali būti fiziologinis variantas, jei nėra kitų simptomų.
- Tam tikri vaistai, pvz., statinai, gali slopinti oksidacinius procesus.
Kada tirti
- Įtariant oksidacinį stresą ar antioksidacinės sistemos nepakankamumą.
- Lėtinių ligų (diabeto, širdies ligų, uždegiminių būklių) stebėsena.
- Prieš ir po antioksidantų terapijos efektyvumo vertinimas.
- Rekomenduojama konsultuotis su šeimos gydytoju, vidaus ligų gydytoju arba klinikiniu biochemiku.
| Bendra | Normali MDA koncentracija sveikiems suaugusiems paprastai yra mažesnė nei 0,5 μmol/L (mikromoliai litre), tačiau vertės gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos metodo ir naudojamų reagentų. Rekomenduojama vertinti pagal konkrečios laboratorijos nurodytas ribas. |
|---|---|
| Vyrams | Vyrų norma: < 0,6 μmol/L |
| Moterims | Moterų norma: < 0,5 μmol/L |
