Plonųjų žarnų vėžys
Plonųjų žarnų vėžys yra reta, bet pavojinga onkologinė liga, pažeidžianti plonąją žarną - ilgiausią virškinimo trakto dalį. Dėl nespecifinių simptomų jis dažnai diagnozuojamas vėlai, todėl labai svarbu žinoti pagrindinius požymius ir laiku kreiptis į gydytoją.
Plonųjų žarnų vėžys - tai piktybinis navikas, atsirandantis plonosios žarnos gleivinėje. Plonoji žarna yra maždaug 6-7 metrų ilgio, joje vyksta didžioji dalis maistinių medžiagų įsisavinimo. Šis vėžys sudaro mažiau nei 2 % visų virškinimo trakto vėžio atvejų. Dažniausiai pasitaiko trys histologiniai tipai: adenokarcinoma (apie 40 %), neuroendokrininiai navikai, sarkomos ir limfomos. Liga gali plisti į artimus limfmazgius, kepenis ar kitus organus.
- Neryškūs pilvo skausmai ar mėšlungis
- Periodiškas pykinimas, pilvo pūtimas
- Neaiškios kilmės nuovargis
- Kraujas išmatose ar tamsios, dervingos išmatos
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
- Užsitęsęs viduriavimas ar vidurių užkietėjimas
- Vėmimas, ypač jei navikas sukelia žarnyno nepraeinamumą
- Gelta (jei navikas spaudžia tulžies latakus)
Tiksli plonųjų žarnų vėžio priežastis nėra visiškai aiški, tačiau žinomi keli rizikos veiksniai: paveldimi sindromai (pavyzdžiui, šeiminė adenomatozinė polipozė, Lyncho sindromas); lėtinės uždegiminės žarnyno ligos (Krono liga); celiakija; amžius (dažniau serga vyresni nei 60 metų žmonės); mityba, kurioje gausu riebalų ir raudonos mėsos; rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu.
Įtariant plonųjų žarnų vėžį, atliekama išsami apžiūra. Pagrindiniai tyrimai: kapsulinė endoskopija (nuryjama kamera), dvigubo baliono enteroskopija, kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Norint patvirtinti diagnozę, reikalinga naviko biopsija histologiniam ištyrimui. Taip pat gali būti atliekamas kraujo tyrimas (naviko žymenys) ir pilvo echoskopija.
Gydymo taktika priklauso nuo vėžio stadijos, tipo ir paciento būklės. Ankstyvos stadijos navikai dažniausiai šalinami chirurginiu būdu - atliekama plonosios žarnos rezekcija. Pažengusiais atvejais taikoma chemoterapija, o kai kuriems pacientams - tikslinė terapija ar imunoterapija. Spindulinė terapija naudojama retai. Po operacijos gali prireikti laikinos ar nuolatinės enterostomos. Svarbi ir mitybinė pagalba - pacientai dažnai netenka svorio ir jiems reikalingas maistinių medžiagų papildymas.
Nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją ar gastroenterologą, jei pastebite: nuolatinį pilvo skausmą ar pūtimą, kuris nepraeina; kraują išmatose; nepaaiškinamą svorio kritimą; užsitęsusį vėmimą ar žarnyno nepraeinamumo požymius (negalėjimą išsituštinti, stiprų pilvo pūtimą). Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį, jei sergate Krono liga, celiakija ar turite paveldimų polipozės sindromų - jums gali prireikti reguliarios profilaktinės patikros.
