Perikarditas
Perikarditas - tai širdį gaubiančio maišelio, vadinamo perikardu, uždegimas. Dažniausiai jis pasireiškia aštriu krūtinės skausmu, kuris gali gąsdinti, nes primena širdies priepuolį, tačiau daugeliu atvejų laiku diagnozavus būklė sėkmingai gydoma. Svarbu neatidėlioti kreipimosi į gydytoją, nes kai kurios perikardito formos gali sukelti skysčio kaupimąsi aplink širdį ar sutrikdyti jos darbą.
Perikarditas yra perikardo - plonos, dviejų sluoksnių membranos, gaubiančios širdį - uždegimas. Perikardas padeda širdžiai išlikti tinkamoje padėtyje krūtinės ląstoje, mažina trintį širdžiai plakant ir apsaugo ją nuo kai kurių infekcijų bei per didelio išsiplėtimo.
Kai perikardas uždegamas, jo sluoksniai gali tapti paburkę, jautrūs ir trintis vienas į kitą. Būtent dėl šios trinties dažnai atsiranda būdingas aštrus, duriantis skausmas krūtinėje. Kartais tarp perikardo sluoksnių ima kauptis daugiau skysčio - tai vadinama perikardo efuzija. Nedidelis skysčio kiekis gali nesukelti didelių problemų, tačiau gausus arba greitai susikaupęs skystis gali spausti širdį ir trukdyti jai prisipildyti krauju.
Perikarditas gali būti ūminis, kai simptomai atsiranda staiga ir trunka kelias dienas ar savaites, pasikartojantis, kai epizodai kartojasi, arba lėtinis, kai uždegimas išlieka ilgiau kaip kelis mėnesius. Retesniais atvejais ilgalaikis uždegimas sukelia perikardo sustorėjimą ir randėjimą - tai vadinama konstrikciniu perikarditu. Tokiu atveju širdis tarsi patenka į standų apvalkalą, todėl gali vystytis širdies nepakankamumo požymiai.
- Aštrus, duriantis ar deginantis skausmas krūtinės centre arba kairėje pusėje.
- Skausmas, kuris sustiprėja giliai įkvepiant, kosint, ryjant ar gulint ant nugaros.
- Skausmo palengvėjimas atsisėdus ir pasilenkus į priekį.
- Skausmo plitimas į kairį petį, kaklą, nugarą ar mentę.
- Dusulys, ypač gulint arba fizinio krūvio metu.
- Bendras silpnumas, nuovargis, sumažėjęs darbingumas.
- Karščiavimas arba nedidelė temperatūra.
- Šaltkrėtis, prakaitavimas.
- Raumenų ir sąnarių skausmai.
- Neseniai buvę peršalimo, gripo ar kitos virusinės infekcijos simptomai.
- Sausas kosulys arba nemalonus spaudimo pojūtis krūtinėje.
- Stiprėjantis dusulys net ramybėje.
- Labai greitas širdies plakimas arba permušimai.
- Galvos svaigimas, alpimas ar stiprus silpnumas.
- Patinusios kojos, kulkšnys ar pilvo pūtimas.
- Žemas kraujospūdis, šaltas prakaitas, nerimas.
- Krūtinės skausmas, kuris nepraeina arba yra neįprastai stiprus.
Perikarditas gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, tačiau daliai pacientų tiksli priežastis nenustatoma. Tokiais atvejais dažnai manoma, kad uždegimą sukėlė virusinė infekcija arba imuninės sistemos reakcija po infekcijos.
Dažniausios priežastys:
- Virusinės infekcijos. Tai viena dažniausių perikardito priežasčių. Uždegimas gali atsirasti po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, gripo, COVID-19 ar kitų virusinių ligų.
- Bakterinės infekcijos. Jos retesnės, bet gali būti sunkesnės, ypač jei perikarde kaupiasi pūlingas skystis.
- Autoimuninės ligos. Perikarditas gali būti susijęs su sistemine raudonąja vilklige, reumatoidiniu artritu, vaskulitais ar kitomis imuninės sistemos ligomis.
- Miokardo infarktas ir širdies pažeidimas. Perikardo uždegimas gali pasireikšti po širdies priepuolio arba po širdies operacijos.
- Inkstų nepakankamumas. Esant pažengusiai uremijai, organizme besikaupiančios medžiagos gali dirginti perikardą.
- Onkologinės ligos. Kai kurie navikai gali išplisti į perikardą arba sukelti skysčio kaupimąsi aplink širdį.
- Krūtinės trauma. Smūgis, avarija ar medicininės procedūros gali pažeisti perikardą.
- Spindulinė terapija. Krūtinės srities švitinimas, ypač gydant krūties ar plaučių vėžį, gali pažeisti perikardą.
- Vaistai. Retai perikarditą gali sukelti kai kurie vaistai, pavyzdžiui, imuninę sistemą veikiantys preparatai ar tam tikri chemoterapiniai vaistai.
Riziką didina neseniai persirgta infekcija, autoimuninė liga, ankstesnis perikardito epizodas, širdies operacija, krūtinės trauma, lėtinė inkstų liga ir nusilpęs imunitetas. Pasikartojantis perikarditas dažniau pasitaiko žmonėms, kuriems pirmasis epizodas buvo gydytas nepakankamai ilgai arba uždegiminė reakcija organizme išlieka aktyvi.
Perikarditas diagnozuojamas įvertinus simptomus, apžiūros duomenis ir tyrimų rezultatus. Gydytojas pirmiausia klausia, kada prasidėjo skausmas, kur jis jaučiamas, ar keičiasi kūno padėtyje, ar buvo karščiavimas, infekcija, širdies liga, operacija ar autoimuninė liga.
Apžiūros metu gydytojas klauso širdies stetoskopu. Kartais girdimas specifinis perikardo trinties garsas - tarsi šiurkštus šnarėjimas, atsirandantis dėl uždegusių perikardo lapelių trinties. Tačiau šis požymis ne visada girdimas, todėl vien jo nepakanka diagnozei patvirtinti.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Elektrokardiograma. Ji gali parodyti perikarditui būdingus pokyčius, padedančius atskirti jį nuo miokardo infarkto, nors kartais šios būklės gali būti panašios.
- Kraujo tyrimai. Tiriami uždegimo rodikliai, tokie kaip C reaktyvusis baltymas ir eritrocitų nusėdimo greitis, taip pat leukocitų kiekis. Troponino tyrimas padeda įvertinti, ar nėra širdies raumens pažeidimo, kuris gali rodyti mioperikarditą.
- Echokardiografija. Tai širdies ultragarsinis tyrimas, labai svarbus vertinant, ar aplink širdį susikaupė skysčio, ar nėra širdies tamponados požymių, kaip juda širdies sienelės.
- Krūtinės ląstos rentgenograma. Ji gali padėti įvertinti širdies dydį, plaučius ir kitas galimas krūtinės skausmo priežastis.
- Kompiuterinė tomografija. Šis tyrimas gali būti naudingas, kai reikia detaliau įvertinti perikardą, skysčio kiekį, sustorėjimą ar kitas krūtinės ląstos ligas.
- Magnetinio rezonanso tomografija. Širdies magnetinio rezonanso tomografija ypač informatyvi vertinant perikardo uždegimą, sustorėjimą, randėjimą ir galimą širdies raumens įtraukimą.
Kai kuriais atvejais papildomai atliekami autoimuninių ligų, skydliaukės, inkstų funkcijos, infekcijų ar onkologinių ligų tyrimai. Jei perikarde yra daug skysčio arba įtariama bakterinė, tuberkuliozinė ar navikinė priežastis, gali būti atliekama perikardiocentezė - skysčio paėmimas adata tyrimams ir kartu spaudimui širdžiai sumažinti.
Perikardito gydymas priklauso nuo priežasties, simptomų sunkumo, skysčio kiekio aplink širdį ir komplikacijų rizikos. Dauguma ūminio virusinio ar idiopatinio perikardito atvejų gydomi vaistais ir poilsiu, tačiau kai kuriems pacientams prireikia gydymo ligoninėje.
Pagrindiniai gydymo būdai:
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Ibuprofenas, aspirinas ar kiti šios grupės vaistai mažina skausmą ir uždegimą. Juos reikia vartoti gydytojo nurodytomis dozėmis ir pakankamai ilgai, dažnai palaipsniui mažinant dozę.
- Kolchicinas. Šis vaistas dažnai skiriamas kartu su vaistais nuo uždegimo, nes sumažina simptomų trukmę ir pasikartojimo riziką. Svarbu laikytis dozavimo, nes vaistas gali sukelti virškinimo sutrikimų.
- Gliukokortikoidai. Prednizolonas ar kiti hormoniniai vaistai skiriami ne visada, dažniau kai perikarditas susijęs su autoimunine liga arba kai kiti vaistai netinka. Jie gali padėti, bet netinkamai vartojami gali didinti pasikartojimo riziką.
- Antibiotikai ar specifinis infekcijos gydymas. Jei nustatoma bakterinė, tuberkuliozinė ar kita infekcinė priežastis, gydoma tikslingai.
- Autoimuninių ligų gydymas. Jei perikarditas yra kitos ligos dalis, svarbu kontroliuoti pagrindinę ligą reumatologo ar kito specialisto priežiūroje.
- Perikardiocentezė. Jei susikaupia daug skysčio arba atsiranda širdies tamponada, skystis šalinamas adata, dažniausiai kontroliuojant ultragarsu.
- Chirurginis gydymas. Retais atvejais, esant pūlingam procesui, nuolat pasikartojančiam dideliam skysčio kaupimuisi ar konstrikciniam perikarditui, gali prireikti operacijos. Konstrikcinio perikardito atveju kartais atliekama perikardektomija - sustorėjusio perikardo pašalinimas.
Gydymo metu rekomenduojama riboti fizinį krūvį, ypač sportą ir intensyvias treniruotes, kol išnyksta simptomai ir normalizuojasi uždegimo rodikliai. Per ankstyvas grįžimas prie didelio krūvio gali skatinti ligos atsinaujinimą. Taip pat svarbu nevartoti vaistų savavališkai, ypač jei yra skrandžio opaligė, inkstų liga, kraujavimo rizika ar vartojami kraują skystinantys vaistai.
Į gydytoją reikėtų kreiptis visada, kai atsiranda naujas, neįprastas ar stiprus krūtinės skausmas. Nors perikarditas dažnai nėra toks pavojingas kaip miokardo infarktas, namuose patikimai atskirti šių būklių neįmanoma.
Skubios pagalbos reikia, jei:
- krūtinės skausmas yra stiprus, spaudžiantis, plinta į ranką, žandikaulį, nugarą ar kartu atsiranda dusulys;
- jaučiate alpimą, ryškų galvos svaigimą, šaltą prakaitą ar silpnumą;
- dusulys didėja, ypač gulint;
- labai padažnėja širdies plakimas arba atsiranda nereguliarus ritmas;
- karščiuojate aukštai, yra šaltkrėtis, sunki bendra būklė;
- patinsta kojos, didėja pilvo apimtis, greitai auga svoris dėl skysčių;
- anksčiau buvo diagnozuotas perikarditas ir simptomai grįžo;
- sergate vėžiu, inkstų nepakankamumu, autoimunine liga arba neseniai atlikta širdies operacija.
Jeigu diagnozuotas perikarditas, būtina laikytis gydytojo paskirto kontrolės plano. Pakartotiniai vizitai ir kraujo tyrimai padeda įsitikinti, kad uždegimas rimsta, o echokardiografija leidžia stebėti skysčio kiekį aplink širdį. Jei vartojant vaistus skausmas nemažėja, atsiranda naujų simptomų ar blogėja savijauta, nereikėtų laukti suplanuoto vizito - verta susisiekti su gydytoju anksčiau.
