Miokardo infarktas
Miokardo infarktas - tai ūmi, gyvybei pavojinga būklė, kai dėl užsikimšusios širdies vainikinės arterijos dalis širdies raumens nebegauna pakankamai kraujo ir deguonies. Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išsaugoti širdies funkciją ir išvengti sunkių komplikacijų. Net jei simptomai atrodo neaiškūs ar „netipiški“, į juos verta reaguoti rimtai.
Miokardo infarktas įvyksta tada, kai staiga sutrinka kraujo tekėjimas viena iš vainikinių arterijų - kraujagyslių, maitinančių širdies raumenį. Dažniausiai arterija užsikemša dėl aterosklerozinės plokštelės plyšimo: jos vietoje susiformuoja kraujo krešulys, kuris iš dalies arba visiškai uždaro kraujagyslės spindį. Tuomet širdies raumens ląstelės ima stokoti deguonies, o užsitęsus užsikimšimui pradeda žūti.
Pažeidimo dydis priklauso nuo to, kuri arterija užsikimšo, kiek laiko truko kraujotakos sutrikimas ir ar žmogus turėjo papildomų kraujotakos „aplinkkelių“. Miokardo infarktas gali pažeisti kairįjį skilvelį, dešinįjį skilvelį, širdies laidžiąją sistemą, dėl to gali atsirasti ritmo sutrikimų, širdies nepakankamumas ar net staigi mirtis.
Medicinoje miokardo infarktas dažnai skirstomas pagal elektrokardiogramos pokyčius į ST pakilimo miokardo infarktą ir miokardo infarktą be ST pakilimo. Šis skirstymas svarbus, nes lemia gydymo skubumą ir taktiką. Tačiau pacientui svarbiausia žinoti vieną dalyką: užsitęsęs, spaudžiantis krūtinės skausmas ar staigus dusulys turi būti vertinami kaip galima skubi širdies problema.
- Spaudžiantis, deginantis, gniaužiantis ar sunkumo jausmą primenantis skausmas krūtinėje, dažniausiai už krūtinkaulio.
- Skausmas arba diskomfortas, plintantis į kairę ranką, petį, kaklą, žandikaulį, nugarą ar viršutinę pilvo dalį.
- Dusulys, oro trūkumo jausmas, kartais atsirandantis net be ryškaus krūtinės skausmo.
- Šaltas prakaitas, išblyškimas, silpnumas, staigus jėgų netekimas.
- Pykinimas, vėmimas, raugėjimas ar virškinimo sutrikimą primenantis diskomfortas.
- Nerimas, mirties baimė, galvos svaigimas ar alpimas.
- Vyresniems žmonėms, moterims ir sergantiesiems cukriniu diabetu miokardo infarktas kartais pasireiškia ne stipriu skausmu, o dusuliu, silpnumu ar pykinimu.
- Skausmas gali būti juntamas tik nugaroje, žandikaulyje, dešinėje rankoje ar viršutinėje pilvo dalyje.
- Kai kuriais atvejais simptomai būna labai nežymūs - tai vadinama nebyliu arba mažai simptomų sukeliančiu infarktu.
- Pavojingi širdies ritmo sutrikimai, įskaitant skilvelių virpėjimą.
- Ūminis širdies nepakankamumas, plaučių edema.
- Kardiogeninis šokas - būklė, kai širdis nebepajėgia aprūpinti organizmo krauju.
- Širdies vožtuvų pažeidimas, širdies sienelės plyšimas ar trombų susidarymas širdies ertmėse.
Pagrindinė priežastis - vainikinių arterijų aterosklerozė. Tai ilgalaikis procesas, kai kraujagyslių sienelėse kaupiasi cholesterolis, uždegiminės ląstelės ir kitos medžiagos. Susidariusi plokštelė gali ilgai nesukelti jokių simptomų, tačiau jai įplyšus organizmas bando „užtaisyti“ pažeidimą krešuliu. Būtent šis krešulys dažniausiai ir sukelia miokardo infarktą.
Riziką didina padidėjęs mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, aukštas kraujospūdis, rūkymas, cukrinis diabetas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, gausi sočiųjų ir transriebalų. Svarbūs ir paveldimi veiksniai: jei artimi giminaičiai sirgo ankstyva išemine širdies liga, rizika didesnė.
Miokardo infarktas dažnesnis vyresniame amžiuje, tačiau gali ištikti ir jaunesnius žmones, ypač rūkančius, turinčius šeiminį polinkį, sergančius cukriniu diabetu ar vartojančius tam tikras medžiagas, pavyzdžiui, kokainą. Rečiau infarktą gali sukelti vainikinės arterijos spazmas, arterijos atsisluoksniavimas, embolija, kraujo krešumo sutrikimai ar sunkios uždegiminės ligos.
Įtarus miokardo infarktą, svarbiausia veikti greitai. Pirmasis tyrimas paprastai yra elektrokardiograma, kuri turėtų būti atlikta kuo skubiau. Ji padeda nustatyti, ar yra ST segmento pakilimas, laidumo sutrikimai, širdies ritmo pakitimai ar kiti požymiai, rodantys ūmų širdies raumens pažeidimą.
Labai svarbūs kraujo tyrimai - ypač širdies troponinai. Troponinų padidėjimas rodo širdies raumens ląstelių pažeidimą. Kartais pirmasis tyrimas dar būna normalus, todėl jis kartojamas po kelių valandų. Taip pat vertinamas bendras kraujo tyrimas, elektrolitai, inkstų funkcija, gliukozė, lipidograma, krešėjimo rodikliai.
Dažnai atliekama širdies echoskopija. Ji parodo, kaip susitraukia širdies skilveliai, ar yra sienelių judesio sutrikimų, vožtuvų pažeidimo, skysčio aplink širdį ar kitų komplikacijų. Esant ūmiam miokardo infarktui, pagrindinis diagnostinis ir gydomasis tyrimas gali būti koronarografija - vainikinių arterijų angiografija. Jos metu kontrastine medžiaga matoma, kuri arterija susiaurėjusi ar užsikimšusi, ir dažnai iš karto atliekamas kraujagyslės atvėrimas bei stento implantavimas.
Kai situacija ne tokia ūmi arba diagnozė neaiški, gali būti naudojama krūvio mėginys, širdies magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinės tomografijos vainikinių arterijų angiografija. Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo simptomų, rizikos, elektrokardiogramos ir troponinų rezultatų.
Miokardo infarktas gydomas skubiai, nes laikas tiesiogiai susijęs su išsaugoto širdies raumens kiekiu. Jei įtariamas infarktas, nereikėtų pačiam vykti į ligoninę - saugiausia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai gali atlikti elektrokardiogramą, pradėti gydymą, stebėti širdies ritmą ir prireikus gaivinti.
Pagrindinis gydymo tikslas - kuo greičiau atkurti kraujotaką užsikimšusioje arterijoje. Dažniausiai tai daroma atliekant perkutaninę vainikinių arterijų intervenciją: per rankos arba kirkšnies arteriją įvedamas kateteris, užsikimšusi vieta praplečiama balionėliu ir įstatomas stentas. Jei tokia procedūra laiku neprieinama, tam tikrais atvejais gali būti skiriami krešulį tirpdantys vaistai - trombolizė.
Vaistai paprastai apima antitrombocitinius vaistus, tokius kaip aspirinas ir kitas trombocitų veiklą slopinantis preparatas, antikoaguliantus, nitrogliceriną skausmui ir kraujagyslių spazmui mažinti, beta adrenoblokatorius, AKF inhibitorius arba angiotenzino receptorių blokatorius, statinus cholesterolio kontrolei. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į kraujospūdį, pulsą, inkstų funkciją, kraujavimo riziką ir kitas ligas.
Po ūmaus etapo labai svarbi širdies reabilitacija. Ji apima palaipsnį fizinio krūvio didinimą, mitybos keitimą, rūkymo nutraukimą, kraujospūdžio, cholesterolio ir cukraus kiekio kontrolę, svorio korekciją, psichologinę pagalbą. Vaistus po infarkto dažnai reikia vartoti ilgai, kartais visą gyvenimą. Nutraukti jų savarankiškai negalima, net jei savijauta gera.
Skubiai skambinkite pagalbos telefonu, jei krūtinės skausmas ar spaudimas trunka ilgiau kaip 5-10 minučių, kartojasi ramybėje arba stiprėja. Ypač pavojinga, jei kartu atsiranda dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, silpnumas, alpimas, širdies plakimas, skausmas plinta į ranką, kaklą, žandikaulį ar nugarą.
Nedelskite ir tada, kai simptomai neprimena klasikinio krūtinės skausmo, bet jaučiate neįprastą dusulį, staigų jėgų netekimą, viršutinės pilvo dalies spaudimą ar nepaaiškinamą nerimą, ypač jei turite širdies ligų rizikos veiksnių. Geriau išsikviesti pagalbą ir sužinoti, kad grėsmės nėra, negu laukti, kol bus pažeista didesnė širdies raumens dalis.
Į šeimos gydytoją ar kardiologą verta kreiptis profilaktiškai, jei turite aukštą kraujospūdį, padidėjusį cholesterolį, cukrinį diabetą, rūkote, turite antsvorio ar artimų giminaičių, sirgusių ankstyvu miokardo infarktu. Rizikos veiksnių kontrolė yra vienas veiksmingiausių būdų išvengti pirmo ar pakartotinio infarkto.
