Membraninis glomerulonefritas
Membraninis glomerulonefritas - tai lėtinė inkstų liga, kai imuninė sistema pažeidžia inkstų filtravimo aparatą (glomerulus). Jis yra viena dažniausių suaugusiųjų nefrozinio sindromo priežasčių ir, negydomas, gali sukelti inkstų nepakankamumą.
Membraninis glomerulonefritas (dar vadinamas membranine nefropatija) yra autoimuninis susirgimas, kai antikūnai atakuoja inkstų glomerulų bazinę membraną. Dėl to ji sustorėja, sutrinka kraujo filtravimas, pro inkstus pradeda tekėti baltymai. Pažeidžiami abu inkstai, o liga dažnai progresuoja lėtai. Pagrindinis organas - inkstai, tačiau baltymų netekimas gali paveikti visą organizmą, sukeldamas edemą, hiperlipidemiją ir trombozių riziką.
- Patinimas (edema) aplink akis, kulkšnyse, kojose
- Putojantis šlapimas (dėl baltymų)
- Nuovargis, silpnumas
- Stiprus viso kūno patinimas (anasarka)
- Sumažėjęs šlapimo kiekis
- Kraujospūdžio padidėjimas
- Šlapime kraujas (mikroskopinė hematurija)
Tiksli priežastis dažnai lieka nežinoma (pirminis membraninis glomerulonefritas). Maždaug 70-80 % atvejų yra idiopatiniai. Antrinę formą gali sukelti: sisteminės autoimuninės ligos (pvz., vilkligė), infekcijos (hepatitas B, sifilis), vėžiniai susirgimai (plaučių, storosios žarnos) bei kai kurie vaistai (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, penicilaminas). Riziką didina vyresnis amžius ir vyriška lytis.
Gydytojas pirmiausia įvertina simptomus ir atlieka šlapimo tyrimą - jei nustatoma daug baltymų (proteinurija >3,5 g per parą), įtariamas nefrozinis sindromas. Kraujo tyrimai rodo sumažėjusį baltymų kiekį, padidėjusį cholesterolį. Inkstų ultragarsas padeda atmesti kitas priežastis. Galutinė diagnozė patvirtinama inkstų biopsija - paimamas inksto audinio gabalėlis ir tiriamas mikroskopu, ieškant būdingų membranos pakitimų.
Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir priežasties. Esant lengvai formai, gali pakakti kraujospūdį mažinančių vaistų (AKF inhibitoriai) ir druskos ribojimo, kad sumažėtų baltymų netekimas. Sunkesniais atvejais skiriami imunosupresantai (kortikosteroidai, ciklofosfamidas, rituksimabas) arba kalcineurino inhibitoriai. Jei nustatoma antrinė priežastis, gydoma pagrindinė liga. Sergantiesiems patariama riboti baltymų ir druskos kiekį maiste, stebėti kraujospūdį.
Būtina nedelsiant kreiptis, jei atsiranda: staigus veido ar kojų patinimas, putojantis šlapimas, šlapimo kiekio sumažėjimas, dusulys, kraujospūdžio šuoliai. Taip pat verta pasitarti, jei jaučiate nuolatinį nuovargį be aiškios priežasties. Ankstyva diagnostika padeda išvengti inkstų funkcijos praradimo.
