Lėtinis venų nepakankamumas
Lėtinis venų nepakankamumas - tai būklė, kai kojų venos nebesugeba veiksmingai grąžinti kraujo į širdį. Dėl užsistovėjusio kraujo atsiranda tinimas, sunkumas kojose, varikozinės venos, o negydant gali susiformuoti odos pakitimai ar veninės opos. Laiku atpažinus požymius, dažniausiai galima sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti kasdienę savijautą.
Lėtinis venų nepakankamumas išsivysto tada, kai kojų venų vožtuvai susilpnėja arba pažeidžiami. Sveikose venose vožtuvai veikia tarsi vienkryptės durelės - jie leidžia kraujui tekėti aukštyn, širdies link, ir neleidžia jam grįžti atgal. Kai šis mechanizmas sutrinka, kraujas ima kauptis blauzdose ir pėdose, didėja spaudimas venose.
Dažniausiai pažeidžiamos paviršinės ir giliosios kojų venos. Ilgainiui dėl padidėjusio veninio spaudimo venos išsiplečia, atsiranda mazgų, oda aplink kulkšnis gali patamsėti, sustorėti, tapti sausa ar niežtinti. Pažengus ligai, net nedidelė žaizdelė gali gyti labai ilgai ir virsti venine opa.
Svarbu žinoti, kad lėtinis venų nepakankamumas nėra vien estetinė problema. Tai kraujotakos sutrikimas, kurį verta vertinti rimtai, ypač jei simptomai kartojasi kasdien arba stiprėja vakare.
- Kojų sunkumas, ypač dienos pabaigoje ar ilgai stovint.
- Blauzdų, kulkšnių ar pėdų tinimas.
- Tempimo, maudimo ar deginimo pojūtis kojose.
- Naktiniai mėšlungiai arba neramių kojų pojūtis.
- Matomos išsiplėtusios paviršinės venos ar smulkūs kraujagyslių tinklai.
- Odos patamsėjimas, dažniausiai apie kulkšnis.
- Sausa, pleiskanojanti, niežtinti oda.
- Sukietėjusi ar jautri blauzdų oda.
- Lėtai gyjančios žaizdos.
- Veninės opos, dažniausiai vidinėje blauzdos ar kulkšnies srityje.
Lėtinį venų nepakankamumą dažniausiai sukelia venų vožtuvų silpnumas, venų sienelių išsiplėtimas arba anksčiau persirgta giliųjų venų trombozė. Po trombozės venos gali likti pažeistos, todėl kraujas kojose užsistovi lengviau.
Riziką didina paveldimumas - jei tėvai ar seneliai turėjo išsiplėtusių venų, tikimybė susirgti didesnė. Taip pat svarbūs veiksniai yra amžius, moteriška lytis, nėštumai, antsvoris, sėdimas ar stovimas darbas, mažas fizinis aktyvumas. Ilgos kelionės, kai kojos ilgai nejuda, taip pat gali sustiprinti simptomus.
Hormoniniai pokyčiai, kai kurie vaistai, rūkymas ir buvusios kojų traumos gali prisidėti prie ligos vystymosi. Vis dėlto dažnai veikia ne viena priežastis, o keli veiksniai kartu.
Gydytojas pirmiausia įvertina nusiskundimus, apžiūri kojas, patikrina tinimą, odos būklę, matomas venas ir opas, jei jų yra. Dažnai klausiama, kada simptomai stiprėja, ar jie sumažėja pakėlus kojas, ar anksčiau buvo trombozė.
Pagrindinis tyrimas yra venų echoskopija su dopleriu. Ji leidžia pamatyti kraujo tekėjimo kryptį, įvertinti venų vožtuvų darbą, nustatyti refliuksą ir atmesti giliųjų venų trombozę. Kai kuriais atvejais gali būti atliekami kraujo tyrimai, ypač jei įtariamas uždegimas, infekcija ar krešėjimo sutrikimai.
Sudėtingesniais atvejais, kai planuojamas gydymas arba įtariama dubens ar pilvo venų problema, gali prireikti kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ar venografijos. Tyrimų apimtis parenkama individualiai.
Gydymo tikslas - sumažinti veninį spaudimą kojose, palengvinti simptomus ir apsaugoti nuo komplikacijų. Dažniausiai pradedama nuo kompresinės terapijos: specialios kompresinės kojinės padeda kraujui tekėti širdies link ir mažina tinimą. Svarbu, kad kompresijos stiprumą ir dydį parinktų specialistas.
Labai padeda kasdienis judėjimas: vaikščiojimas, blauzdų raumenų pratimai, plaukimas, važiavimas dviračiu. Rekomenduojama vengti ilgo stovėjimo ar sėdėjimo nejudant, daryti pertraukas, pakelti kojas poilsio metu. Jei yra antsvorio, jo mažinimas sumažina krūvį venoms.
Kai simptomai ryškūs arba venos labai išsiplėtusios, gali būti taikomas intervencinis gydymas: endoveninė lazerinė abliacija, radiodažnuminė abliacija, skleroterapija ar chirurginis venų šalinimas. Esant opoms, reikalinga žaizdų priežiūra, kompresija, infekcijos kontrolė ir reguliarus gydytojo stebėjimas.
Į gydytoją verta kreiptis, jei kojų tinimas, sunkumas ar skausmas kartojasi, matote didėjančias išsiplėtusias venas arba atsiranda odos spalvos pokyčių apie kulkšnis. Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo lengviau išvengti opų ir ilgalaikių odos pažeidimų.
Skubiai kreipkitės pagalbos, jei viena koja staiga smarkiai patino, paraudo, tapo karšta ar skausminga - tai gali būti giliųjų venų trombozės požymiai. Taip pat neatidėliokite, jei atsirado dusulys, krūtinės skausmas, kraujo atkosėjimas ar staigus silpnumas, nes tai gali rodyti plaučių emboliją.
Greitos apžiūros reikia ir tada, kai atsiveria žaizda, ji pūliuoja, plinta paraudimas, pakyla temperatūra arba opa negyja kelias savaites.
