Lentigo maligna melanoma (piktybinė lentigo melanoma)
Lentigo maligna melanoma yra odos vėžio rūšis, kuri dažniausiai išsivysto iš ilgai egzistuojančios lentigo maligna (piktybinės strazdanos) - paviršinės, lėtai progresuojančios odos pažaidos. Ši melanoma dažniausiai atsiranda vyresnio amžiaus žmonių saulės pažeistose odos vietose, ypač veide, ir yra tiesiogiai susijusi su ilgalaikiu saulės spindulių poveikiu. Ankstyva diagnostika ir gydymas yra esminiai, nes negydoma lentigo maligna gali progresuoti į invazinę melanomą ir plisti į kitus organus.
Lentigo maligna melanoma yra odos melanomos potipis, kuris pradeda vystytis iš lentigo maligna - paviršinio, į strazdaną panašaus augimo odos sluoksniuose (epidermyje). Ši būklė ilgą laiką išlieka paviršinė (melanoma in situ), kol galiausiai įsiskverbia giliau ir tampa invazine melanoma. Skirtingai nuo kitų melanomos tipų, lentigo maligna melanoma dažniausiai atsiranda vyresniems nei 60 metų žmonėms, ypač moterims, ir yra susijusi su kumuliaciniu saulės ultravioletinių spindulių poveikiu. Dažniausiai pažeidžiamos vietos - veidas, ausys, kaklas, rankų ir kojų tiesiamieji paviršiai. Laiku nustačius, ši melanoma turi gerą prognozę, tačiau vėlyvose stadijose gali būti pavojinga gyvybei.
- Plokščia, netaisyklingos formos dėmė ant odos, dažniausiai ruda, juoda arba su skirtingais atspalviais
- Laipsniškas dėmės didėjimas per mėnesius ar metus
- Nelygūs, dantyti kraštai
- Kartais nėra jokių išreikštų simptomų - tik besikeičianti dėmė
- Atsiranda mazgelis ar iškilimas dėmės viduje
- Kraujavimas, šlapiavimas ar plutelės susidarymas
- Dėmės spalvos pokyčiai, įskaitant juodos, pilkos ar baltos sritys
- Niežulys, perštėjimas ar skausmas toje vietoje
Pagrindinė lentigo maligna melanomos priežastis ilgalaikis ir kumuliacinis ultravioletinių (UV) spindulių poveikis, ypač nuo saulės. Rizikos veiksniai: vyresnis amžius (dažniausia vyresniems nei 60 metų), šviesi oda, strazdanos, plaukai, lengvai nudegantys saulėje, didelis laikas, praleistas saulėje per gyvenimą (ypač lauke dirbantys asmenys), dažnas soliariumo lankymas, susilpnėjusi imuninė sistema (pvz., po organų transplantacijos ar sergant ŽIV), ir asmeninė ar šeiminė odos vėžio istorija. Genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos.
Diagnozė pradedama nuo odos apžiūros dermatologu naudojant dermatoskopą - specialų didinamąjį prietaisą, leidžiantį įvertinti darinių struktūrą. Įtariant melanomą, atliekama biopsija - pašalinamas visas darinys arba jo dalis, kuri siunčiama histologiniam ištyrimui. Jei diagnozuojama invazinė melanoma, gali būti atliekami papildomi tyrimai: kraujo tyrimai, rentgenas, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar pozitronų emisijos tomografija (PET) - siekiant nustatyti, ar vėžys nepaplitęs į limfmazgius ar kitus organus.
Gydymas priklauso nuo stadijos. Ankstyvoms paviršinėms formoms (lentigo maligna) dažnai taikomas chirurginis pašalinimas su sveikųjų audinių ribomis. Jei darinys didelis arba yra kosmetiniu požiūriu jautrioje vietoje (pvz., veide), gali būti taikomas Mohso mikrochirurginis metodas, leidžiantis kuo tiksliau pašalinti vėžinius audinius. Invazinės melanomos atveju papildomai gali būti skiriami: imunoterapiniai vaistai (pvz., pembrolizumabas, nivolumabas), tikslinė terapija (jei nustatyta BRAF mutacija), spindulinė terapija ar chemoterapija. Po gydymo būtina reguliari stebėsena, nes yra rizika atkryčiui.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei pastebite naują odos dėmę arba esama dėmė keičia formą, spalvą, dydį, pradeda kraujuoti, šlapiuoti ar skaudėti. Taip pat svarbu reguliariai tikrinti odą, ypač jei turite rizikos veiksnių. Bet koks įtartinas darinys, kuris neišnyksta per kelias savaites, turėtų būti parodytas dermatologui. Jei jau buvote gydytas dėl lentigo maligna melanomos, laikykitės gydytojo rekomenduojamo stebėjimo grafiko.
