Kepenų cirozė

Kepenų cirozė dažniausiai yra ilgalaikio kepenų pažeidimo pasekmė. Viena svarbiausių priežasčių - ilgalaikis gausus alkoholio vartojimas. Rizika didėja, kai alkoholis vartojamas kasdien ar dideliais kiekiais, tačiau jautrumas alkoholiui skiriasi, todėl saugios ribos sergant kepenų liga nėra.

Kita dažna priežastis - lėtiniai virusiniai hepatitai B ir C. Šios infekcijos metų metus gali progresuoti beveik be simptomų, todėl svarbu atlikti tyrimus, jei buvo kraujo kontaktų, nesaugių lytinių santykių, švirkščiamųjų narkotikų vartojimo ar medicininių procedūrų šalyse, kuriose infekcijų kontrolė silpnesnė.

Vis dažnesnė priežastis yra metabolinė riebalinė kepenų liga, susijusi su antsvoriu, pilviniu nutukimu, 2 tipo cukriniu diabetu, padidėjusiu cholesterolio kiekiu ir aukštu kraujospūdžiu. Kepenų cirozė taip pat gali atsirasti dėl autoimuninio hepatito, pirminio tulžinio cholangito, pirminio sklerozuojančio cholangito, paveldimos hemochromatozės, Vilsono ligos, kai kurių vaistų ar toksinių medžiagų.

Riziką didina vyresnis amžius, šeiminis polinkis, kelių priežasčių derinys, pavyzdžiui, alkoholis kartu su hepatitu C ar nutukimu, taip pat pavėluotas kepenų ligų gydymas.

Kepenų cirozė nustatoma vertinant žmogaus nusiskundimus, gyvenimo būdą, persirgtas infekcijas, vartojamus vaistus ir atliekant tyrimus. Gydytojas apžiūri odą, pilvą, ieško tinimų, geltos, išsiplėtusių kraujagyslių, įvertina, ar nėra skysčių kaupimosi.

Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai: kepenų fermentai, bilirubinas, albuminas, krešumo rodikliai, trombocitų skaičius, inkstų funkcijos rodikliai, elektrolitai. Taip pat tiriama dėl hepatito B ir C, autoimuninių žymenų, geležies pertekliaus, vario apykaitos sutrikimų ar kitų retesnių priežasčių.

Labai svarbūs vaizdiniai tyrimai. Pilvo organų echoskopija padeda įvertinti kepenų dydį, struktūrą, blužnį, skysčius pilve ir kraujotaką. Kepenų elastografija parodo audinio standumą ir padeda įvertinti fibrozės laipsnį. Kai reikia detalesnio vaizdo, skiriama kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija. Stemplės ir skrandžio endoskopija atliekama ieškant išsiplėtusių venų, kurios gali kraujuoti.

Kai diagnozė neaiški, gali būti atliekama kepenų biopsija, tačiau šiandien jos prireikia ne visada. Sergant kepenų ciroze paprastai reguliariai tikrinama ir dėl kepenų vėžio - dažniausiai echoskopija, kartais kartu su alfa fetoproteino kraujo tyrimu.

Kepenų cirozė gydoma atsižvelgiant į priežastį ir ligos stadiją. Pirmas tikslas - sustabdyti tolesnį kepenų žalojimą. Jei priežastis yra alkoholis, būtinas visiškas alkoholio atsisakymas; dažnai padeda priklausomybės ligų specialistas, psichologas ar palaikymo grupės. Sergant hepatitu B ar C skiriami antivirusiniai vaistai. Esant autoimuninėms ligoms gali būti taikomi imuninę sistemą veikiantys vaistai. Metabolinės riebalinės kepenų ligos atveju svarbūs svorio mažinimas, fizinis aktyvumas, cukrinio diabeto ir cholesterolio kontrolė.

Gydymas taip pat skirtas komplikacijoms valdyti. Ascitui mažinti ribojama druska, skiriami šlapimą varantys vaistai, o prireikus atliekamas skysčio pašalinimas iš pilvo. Išsiplėtusioms stemplės venoms gydyti naudojami tam tikri beta adrenoblokatoriai arba endoskopinis venų perrišimas. Kepenų encefalopatijai gydyti gali būti skiriama laktuliozė ir kiti vaistai, mažinantys toksinių medžiagų poveikį smegenims.

Labai svarbi mityba: pakankamas baltymų kiekis, reguliarūs valgiai, vėlyvas lengvas užkandis kai kuriems pacientams padeda mažinti raumenų nykimą. Reikėtų vengti savavališkai vartoti vaistus ar maisto papildus, nes dalis jų gali pakenkti kepenims. Dažnai rekomenduojami skiepai nuo hepatito A ir B, gripo, pneumokokinės infekcijos.

Kai kepenys nebegali atlikti savo funkcijų arba komplikacijos tampa sunkiai kontroliuojamos, svarstoma kepenų transplantacija.

Į gydytoją verta kreiptis, jei ilgai jaučiate nuovargį, sumažėjo apetitas, krenta svoris, atsirado odos niežėjimas, pilvo pūtimas, kojų tinimas ar pagelto oda ir akių baltymai. Taip pat pasitikrinti reikėtų, jei turite hepatito rizikos veiksnių, vartojote daug alkoholio, sergate cukriniu diabetu, turite antsvorio ar šeimoje buvo paveldimų kepenų ligų.

Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei vemiate krauju, pastebite juodas išmatas, staiga labai padidėja pilvas, atsiranda stiprus pilvo skausmas su karščiavimu, žmogus tampa mieguistas, sumišęs, sunkiai orientuojasi, prasideda gausus kraujavimas arba ryškiai pagelsta oda. Tokiais atvejais delsti pavojinga, nes kepenų cirozė gali komplikuotis gyvybei grėsmingomis būklėmis.