Išangės fistulė
Išangės fistulė yra nenormalus kanalas tarp išangės kanalo ar tiesiosios žarnos ir odos aplink išangę. Dažniausiai ji susiformuoja po pūlinio, kai infekcijai prasiveržus lieka siauras takas, kuriuo gali tekėti pūliai ar kraujingos išskyros. Nors ši būklė dažnai nėra pavojinga gyvybei, ji linkusi kartotis, sukelia diskomfortą ir paprastai savaime neužgyja.
Išangės fistulė - tai patologinis, tarsi tunelis primenantis kanalas, kuris jungia išangės kanalo vidų su oda šalia išangės. Šio kanalo vidinė anga dažniausiai atsiveria išangės liaukų srityje, o išorinė - tarpvietės ar sėdmenų odoje.
Dažniausias mechanizmas prasideda nuo išangės liaukos užsikimšimo ir infekcijos. Susiformuoja pūlinys, kuris sukelia skausmą, patinimą, kartais karščiavimą. Pūliniui pratrūkus savaime arba jį chirurgiškai atvėrus, infekuotas takas gali neužsiverti - taip atsiranda Išangės fistulė.
Svarbu tai, kad Išangės fistulė gali eiti skirtingu keliu per išangės raukų raumenis. Šie raumenys padeda sulaikyti dujas ir išmatas, todėl gydymas turi būti parenkamas labai atsargiai: tikslas yra panaikinti fistulę, bet kartu išsaugoti normalų išangės raukų darbą.
Išangės fistulė gali būti paprasta, kai kanalas trumpas ir paviršinis, arba sudėtinga, kai yra keli takai, šakos, gilesnis išplitimas, ryšys su uždegimine žarnyno liga ar didesnė rizika pažeisti raukus.
- Nuolatinės ar pasikartojančios pūlingos, gleivingos arba kraujingos išskyros iš mažos angos šalia išangės.
- Odos sudirginimas, niežėjimas, šlapiavimas aplink išangę.
- Skausmas ar maudimas, dažnai sustiprėjantis sėdint, tuštinantis ar ilgiau vaikštant.
- Nemalonus kvapas dėl besiskiriančių išskyrų.
- Mažas guzelis, paraudimas ar skylutė odoje prie išangės.
- Staigus stiprėjantis skausmas išangės srityje.
- Patinimas, paraudimas, karštis aplink išangę.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas.
- Pūlių ištekėjimas ir trumpalaikis palengvėjimas po pratrūkimo.
- Pasikartojantys pūliniai toje pačioje ar kitoje vietoje.
- Kelios angos odoje aplink išangę.
- Skausmingas tuštinimasis, baimė tuštintis dėl skausmo.
- Viduriavimas, pilvo skausmai, svorio kritimas, jei kartu įtariama Krono liga.
Dažniausia Išangės fistulė priežastis yra vadinamoji kriptoglandulinė infekcija - išangės liaukos uždegimas, dėl kurio susidaro pūlinys. Net ir tinkamai atvėrus pūlinį, daliai žmonių vėliau lieka fistulinis kanalas.
Riziką didina:
• anksčiau buvęs išangės ar tarpvietės pūlinys;
• pasikartojančios infekcijos išangės srityje;
• Krono liga ir kitos uždegiminės žarnyno ligos;
• cukrinis diabetas, nusilpęs imunitetas;
• rūkymas, kuris blogina audinių gijimą;
• buvusios operacijos ar traumos išangės srityje;
• spindulinis gydymas dubens srityje;
• retesnės infekcijos, pavyzdžiui, tuberkuliozė;
• labai retai - navikinės ligos.
Išangės fistulė nėra higienos stokos pasekmė. Nors tinkama priežiūra padeda mažinti dirginimą ir infekcijų riziką, pati fistulė dažniausiai susiformuoja dėl gilesnio uždegimo, kurio žmogus negali tiesiog išvengti vien prausdamasis.
Išangės fistulė diagnozuojama gydytojui įvertinus nusiskundimus ir apžiūrėjus išangės bei tarpvietės sritį. Dažnai matoma maža išorinė anga, iš kurios spaudžiant gali pasirodyti pūlių ar gleivių.
Gydytojas gali atlikti:
• išangės srities apžiūrą;
• skaitmeninį tiesiosios žarnos tyrimą;
• anoskopiją arba rektoskopiją, kad būtų įvertintas išangės kanalas ir galimai matoma vidinė anga;
• dubens magnetinio rezonanso tomografiją, ypač jei Išangės fistulė sudėtinga, kartotinė ar įtariami keli kanalai;
• endoanalinį ultragarsinį tyrimą, kuris padeda įvertinti fistulės santykį su raukais;
• kompiuterinę tomografiją, jei įtariamas gilesnis pūlinys ar išplitusi infekcija;
• kraujo tyrimus, jei yra karščiavimas, uždegimo požymiai ar bendra bloga savijauta;
• kolonoskopiją, jei yra viduriavimas, kraujavimas, pilvo skausmai ar įtariama Krono liga.
Tiksli diagnostika ypač svarbi prieš operaciją. Neužtenka vien matyti išorinę angą - reikia suprasti visą fistulės eigą ir jos ryšį su išangės raukais.
Išangės fistulė dažniausiai gydoma chirurgiškai, nes vien tepalai ar antibiotikai fistulinio kanalo paprastai neužveria. Gydymo būdas priklauso nuo fistulės tipo, jos gylio, santykio su raukais, infekcijos aktyvumo ir žmogaus bendros sveikatos.
Galimi gydymo metodai:
• Fistulotomija. Dažniausiai taikoma paprastai, žemai fistulei. Kanalas atveriamas, išvalomas ir paliekamas gyti iš dugno. Tai veiksminga, bet netinka, jei reikėtų perpjauti per daug rauko.
• Setono įvedimas. Į fistulės kanalą įveriama speciali guminė ar siūlinė juostelė, kuri leidžia pūliams nutekėti ir mažina naujų pūlinių riziką. Setonas gali būti laikinas prieš kitą operaciją arba ilgalaikis, ypač sergant Krono liga.
• LIFT operacija. Perkertamas fistulės kanalas tarp raukų, siekiant uždaryti vidinę angą ir išsaugoti raukus.
• Gleivinės ar odos lopinėlio plastika. Vidinė fistulės anga uždengiama audinių lopinėliu. Šis metodas pasirenkamas sudėtingesnėms fistulėms, kai svarbu nepažeisti raukų.
• Fistulės užpildymas specialiomis medžiagomis ar klijais. Kai kuriais atvejais gali būti svarstomas mažiau invazinis gydymas, tačiau sėkmė priklauso nuo konkrečios situacijos.
Antibiotikai skiriami, jei yra aktyvi infekcija, celiulitas, karščiavimas, nusilpęs imunitetas ar tam tikros gretutinės ligos. Sergant Krono liga gali prireikti gastroenterologo priežiūros, biologinės terapijos ar kitų uždegimą slopinančių vaistų.
Po gydymo svarbi žaizdos priežiūra: šilto vandens sėdimosios vonelės, švelni higiena, skausmo kontrolė, pakankamas skysčių kiekis ir skaidulų turintis maistas, kad tuštinimasis būtų lengvesnis. Gijimas gali trukti kelias savaites ar ilgiau, todėl būtina laikytis chirurgo nurodymų ir atvykti kontrolėms.
Į gydytoją verta kreiptis, jei pastebite išskyras, kraują, pūlius, pasikartojantį skausmą ar guzelį šalia išangės. Net jei simptomai laikinai sumažėja, Išangės fistulė gali išlikti ir vėl sukelti pūlinį.
Skubiai kreipkitės į gydytoją arba priėmimo skyrių, jei atsiranda:
• stiprus, greitai didėjantis skausmas išangės srityje;
• karščiavimas, šaltkrėtis, silpnumas;
• ryškus patinimas ar paraudimas aplink išangę;
• negalėjimas sėdėti ar tuštintis dėl skausmo;
• gausus kraujavimas;
• pūlingos išskyros kartu su bloga bendra savijauta;
• simptomai sergant cukriniu diabetu, vartojant imunitetą slopinančius vaistus ar po onkologinio gydymo.
Nereikėtų bandyti pūlinio spausti ar gydytis vien namų priemonėmis. Ankstyvas įvertinimas padeda išvengti infekcijos plitimo, pasikartojančių pūlinių ir sudėtingesnių operacijų.
