Aukštos raiškos anorektalinė manometrija
Aukštos raiškos anorektalinė manometrija (ARAM) - tai specializuotas funkcinis tyrimas, leidžiantis įvertinti tiesiosios žarnos ir išangės raumenų veiklą bei jautrumą. Tyrimo metu plonu kateteriu matuojamas slėgis įvairiose anorektalinės srities vietose, padedantis diagnozuoti išmatų nelaikymo, vidurių užkietėjimo ir kitų dubens dugno sutrikimų priežastis.
Funkcija
- Tiksliai įvertina išangės sfinkterio ir tiesiosios žarnos raumenų tonusą bei koordinaciją.
- Padeda nustatyti, ar tinkamai veikia išangės-tiesiosios žarnos refleksai.
- Nustato tiesiosios žarnos jautrumą ir prisitaikymo tūrį (kompliansą).
- Leidžia diferencijuoti funkcinius ir struktūrinius dubens dugno sutrikimus.
Kilmė ir klinikinis pritaikymas
- Tyrimas sukurtas remiantis tradicine anorektaline manometrija, naudojant aukštos raiškos kateterius (perforuotus arba kietojo kūno).
- Plačiai taikomas proktologijos ir gastroenterologijos srityse, ypač vertinant išmatų nelaikymą ir lėtinį vidurių užkietėjimą.
- Rezultatai padeda planuoti konservatyvų gydymą (biofeedback) ar chirurgines intervencijas.
Procedūra
- Prieš tyrimą rekomenduojama išvalyti tiesiąją žarną klizma (ne vėliau kaip 2 valandos iki tyrimo).
- Pacientas guli ant šono perriestais keliais. Į išangę ir tiesiąją žarną įvedamas plonas kateteris, prijungtas prie slėgio matavimo aparato.
- Atliekami keli manevrai: ramybės slėgio matavimas, savanoriškas išangės susitraukimas, kosulio testas, stūmimo imitavimas, tiesiosios žarnos išsipūtimo pojūčio vertinimas.
- Visa procedūra trunka apie 20-30 minučių, ji nėra skausminga, tačiau gali sukelti diskomfortą.
Galimos priežastys
- Išangės sfinkterio spazmas (pavyzdžiui, esant analinei fisūrai ar levatoriaus sindromui).
- Hipertonusinis dubens dugnas - stūmimo metu išangės slėgis nesumažėja tinkamai (diskordinacija).
- Neurogeniniai sutrikimai, didinantys ramybės tonusą (pvz., sutrikusi inervacija).
- Funkcinis proktalgijos sindromas - lėtinis skausmas be organinės priežasties.
Galimos priežastys
- Išangės sfinkterio silpnumas (pvz., po gimdymo traumų ar proktologinių operacijų).
- Neuropatijos (diabetinė, toksinė) - sutrikusi raumenų inervacija.
- Dubens dugno nusileidimas ar prolapsas - sumažėjęs sfinkterio rezervuaras.
- Lėtinis vidurių užkietėjimas su sumažėjusiu tiesiosios žarnos jautrumu ir raumenų išsekimu.
Klinikinės situacijos
- Išmatų nelaikymas (įvairių laipsnių) - siekiant įvertinti sfinkterio funkciją ir planuoti gydymą.
- Lėtinis vidurių užkietėjimas, kai bendrosios priemonės neefektyvios - nustatoma diskordinacija arba sumažėjęs tiesiosios žarnos pojūtis.
- Dubens dugno skausmas arba proktalgija, kai reikia atmesti funkcinius sutrikimus.
- Prieš ir po chirurginių sfinkterio atstatymo operacijų - vertinant rezultatą.
Kokie gydytojai skiria tyrimą?
- Gastroenterologas
- Proktologas (koloproktologas)
- Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas
| Bendra | Įprastos slėgio vertės priklauso nuo paciento amžiaus, lyties ir naudojamos metodikos. Toliau pateikiamos apytikslės suaugusiųjų normos ramybės ir susitraukimo metu. |
|---|---|
| Vyrams | Vidutinis ramybės spaudimas: 60-90 mmHg; maksimalus savanoriškas susitraukimas: 180-240 mmHg; stūmimo (defekacijos) metu tiesiosios žarnos slėgis padidėja iki 40-80 mmHg, o išangės slėgis sumažėja >50%. |
| Moterims | Vidutinis ramybės spaudimas: 50-80 mmHg; maksimalus savanoriškas susitraukimas: 140-200 mmHg; stūmimo metu analogiški pokyčiai, tačiau moterų slėgio vertės dažnai būna šiek tiek žemesnės. |
