Išangės plyšys
Išangės plyšys (analinis plyšys) - tai nedidelis, bet skausmingas įplyšimas arba opelė išangės gleivinėje, dažniausiai užpakalinėje dalyje. Ši būklė sukelia aštrų, veriantį skausmą tuštinimosi metu ir kelias valandas po jo, taip pat gali atsirasti šviežio kraujo ant tualetinio popieriaus arba išmatų paviršiuje. Nors tai nėra pavojinga gyvybei, negydomas plyšys gali pereiti į lėtinę stadiją, sukelti stiprų diskomfortą, išangės raukšlių edemą („sarginį gumburėlį“) ir pabloginti gyvenimo kokybę. Daugumą ūminių plyšių galima išgydyti namuose konservatyviomis priemonėmis, tačiau svarbu laiku atpažinti įspėjamuosius požymius, reikalaujančius skubios medicininės pagalbos.
Išangės plyšys - tai linijinis gleivinės ir odos plyšimas išangės kanale, dažniausiai atsirandantis dėl mechaninio tempimo, kai per kietos arba didelės išmatos praeina per siaurą kanalą. Plyšys gali būti ūmus (trunka <6 sav.) arba lėtinis (>6 sav.), pastarasis dažnai būna gilesnis, su užaugusiais kraštais ir vidiniu išangės raukšlės raumeniu (sfinkteriu) spazmu. Fiziologiškai šis spazmas sumažina kraujotaką, todėl plyšys sunkiau gyja ir tampa lėtiniu. Skausmas kyla dėl atvirų nervinių galūnėlių dirginimo tuštinantis, o vėliau - dėl nuolatinio raumens susitraukimo (sfinkterio spazmo), kuris gali trukti kelias valandas. Kraujavimas būna nedidelis, tik ant popieriaus, ir nėra gausus.
- Kietos, sausos išmatos (vidurių užkietėjimas) - tempdamos išangės odą, sukelia įplyšimą.
- Gausios, vandeningos išmatos (viduriavimas) - dažnas tuštinimasis dirgina gleivinę.
- Per didelis tempimasis tuštinantis (stangrumas) - dėl ilgo sėdėjimo tualete ar nepakankamos skaidulų vartojimo.
- Pogimdyvinis laikotarpis - dėl hormoninių pokyčių ir mechaninio spaudimo gimdymo metu gali atsirasti plyšys.
- Pernelyg intensyvus valymas po tuštinimosi - naudojant kietą tualetinį popierių ar šluostes.
- Sportinė veikla (ypač dviračių sportas, jodinėjimas) - ilgalaikis spaudimas išangei.
- Lėtinė uždegiminė žarnyno liga (Krono liga, opinis kolitas) - gali sukelti gilius, netipinės lokalizacijos plyšius.
- Infekcijos (tuberkuliozė, sifilis, ŽIV) - retos, bet galimos priežastys, ypač jei plyšys negyja ilgiau nei 2 mėnesius.
- Piktybiniai navikai (išangės kanalo karcinoma) - pasireiškia kaip neskausminga, ilgai negyjanti opa, dažnai su kraujavimu.
- Trauma (svetimkūnis, analinis seksas, medicininės procedūros) - gali sukelti ūmų plyšį, kuris, nesant infekcijos, dažniausiai gyja savaime.
Daugelį ūminių išangės plyšių galima sėkmingai gydyti namuose be gydytojo įsikišimo. Pagrindinis tikslas - suminkštinti išmatas ir sumažinti sfinkterio spazmą. Pirmiausia, didinkite skaidulų kiekį maiste: vartokite daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, sėmenų. Kasdien išgerkite 1,5-2 litrus vandens (jei nėra širdies ar inkstų ligų). Galite naudoti vidurius laisvinančius preparatus (pvz., psilium, laktuliozę), bet prieš tai pasitarkite su vaistininku ar gydytoju, ypač jei vartojate kitus vaistus. Norint atpalaiduoti išangės raumenis, du kartus per dieną darykite šiltas sėdimąsias vonias (30-40 °C vanduo, 10-15 min.) - jos mažina skausmą ir gerina kraujotaką. Venkite ilgai sėdėti tualete - stenkitės tuštintis tik pajutę stiprų norą, o jei nepavyksta, neverskite. Po tuštinimosi švelniai nusausinkite odą minkštu rankšluosčiu arba naudokite drėgnas servetėles be kvapiklių. Vietiškai galima tepti nereceptinius tepalus su lidokainu, hidrokortizonu (ne ilgiau kaip 5-7 dienas) ar glicerilo trinitratu (jei paskyrė gydytojas). Venkite alkoholio ir aštraus maisto, kurie gali pabloginti simptomus. Dažniausiai ūminis plyšys užgyja per 4-6 savaites laikantis šių priemonių.
- Stiprus, nepakeliamas skausmas, nemažėjantis net pavartojus nereceptinių vaistų ar po šiltos vonios.
- Gausus kraujavimas (ryškiai raudonas kraujas lašais ar srove) - gali rodyti vidinį hemorojų ar kitą kraujavimo šaltinį.
- Karščiavimas (temperatūra >38 °C) - gali reikšti infekciją, pūlinį (abscesą) ar celiulitą.
- Pūlingos, dvokiančios išskyros iš išangės - požymis, kad plyšys užsikrėtė ar susidarė fistulė (kanalas tarp išangės ir odos).
- Sunkumas šlapintis arba visiškas šlapimo susilaikymas - dėl artumo nervams plyšys gali sukelti refleksinį šlaplės raumenų spazmą.
- Atsiradęs gumbas ar iškilimas prie išangės, ypač lydimas skausmo - gali būti trombuotas hemorojus ar abscesas.
- Sąmonės sutrikimas, alpulys, galvos svaigimas - gali būti dėl didelio kraujo netekimo ar sepsis.
- Jei turite žinomą lėtinę ligą (Krono liga, opinis kolitas, ŽIV, diabetas, navikas) ir pastebėjote plyšį, ypač jei jis negyja >2 savaičių.
- Plyšys, kuris ne tik negyja, bet ir plečiasi, stiprėja skausmas ilgiau nei 6 savaites - gali prireikti specialisto (proktologo) konsultacijos.
