Fistulografija
Fistulografija - tai specialus rentgeno tyrimas, kuris padeda išsamiai įvertinti fistulę - nenormalų, tunelio pavidalo kanalą, susidariusį tarp dviejų organų arba tarp organo ir odos paviršiaus. Tyrimas leidžia gydytojams pamatyti tikslią fistulės vietą, jos ilgį, formą ir ar ji nėra susijusi su kitomis anatominėmis struktūromis. Dažniausiai fistulografija taikoma diagnozuojant ir planuojant gydymą, kai reikia įvertinti žarnyno, šlapimo takų ar odos fistules.
Tyrimo esmė
- Tai minimaliai invazinis vaizdinis metodas, kurio metu per specialų kateterį arba tiesiai į fistulės angą suleidžiama kontrastinė medžiaga.
- Po kontrasto suleidimo padaroma keletas rentgeno nuotraukų, kurios atskleidžia fistulės eigą ir jos ryšį su aplinkiniais audiniais.
- Procedūra atliekama rentgeno kabinete, dažniausiai dalyvaujant radiologui ir slaugytojui.
Kada prireikia tyrimo?
- Gydytojas gali paskirti fistulografiją, jei įtariama, kad fistulė sukelia pasikartojančias infekcijas, abscesus ar skausmą.
- Tyrimas taip pat atliekamas prieš chirurginę fistulės korekciją, siekiant tiksliai suplanuoti operaciją.
- Kartais šis metodas naudojamas įvertinti, ar fistulė užsidarė po konservatyvaus gydymo.
Procedūra
- Prieš tyrimą paprastai nereikia specialaus pasiruošimo, tačiau gali būti patariama atvykti tuščiu skrandžiu, jei planuojama sedacija.
- Gulint ant rentgeno stalo, gydytojas dezinfekuoja odą aplink fistulės išorinę angą ir įveda ploną kateterį arba zondą.
- Per šį zondą lėtai suleidžiama kontrastinė medžiaga, o pacientas jaučia lengvą spaudimo pojūtį arba šilumą fistulės srityje.
- Radiologas daro kelias nuotraukas skirtingomis projekcijomis, kartais paprašydamas paciento pakeisti kūno padėtį, kad būtų geriau matoma visa eiga.
- Visa procedūra trunka apie 30-60 minučių, po kurios galima iškart grįžti prie įprastos veiklos.
Dažniausi radiniai
- Susiaurėjimas arba obstrukcija - gali reikšti randinį audinį, naviką ar uždegimą, blokuojantį fistulės kanalą.
- Šakotos fistulės - kai kanalas turi keletą atšakų, tai rodo sudėtingesnę infekciją arba lėtinį uždegimą.
- Abscesinė ertmė - jei fistulė baigiasi maišeliu, pripildytu pūlių, tai dažnai yra chirurginės intervencijos indikacija.
- Ryšys su kitu organu - pavyzdžiui, tarp žarnos ir šlapimo pūslės (enterovezikinė fistulė) gali sukelti šlapimo takų infekcijas.
Kada verta apsvarstyti
- Po atliktos fistulės operacijos, jei atsiranda įtarimų dėl atsinaujinimo.
- Jei pacientas serga lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, pvz., Krono liga, kuri dažnai sukelia fistules.
- Kai yra nuolatinis arba periodiškas pūlingas išskyrimas iš nežinomos kilmės angos odoje.
Gydytojų specialybės
- Radiologas - atlieka tyrimą ir interpretuoja vaizdus.
- Chirurgas - dažniausiai skiria tyrimą prieš planinę fistulės operaciją.
- Gastroenterologas - gali rekomenduoti esant žarnyno fistulėms.
