Išangės plyšys
Išangės plyšys - tai nedidelis, bet dažnai labai skausmingas išangės gleivinės įtrūkimas. Jis dažniausiai atsiranda dėl kietų išmatų, vidurių užkietėjimo ar stipraus tempimo tuštinantis. Nors ši būklė gali kelti nerimą, daugeliu atvejų ji sėkmingai gydoma, ypač jei pagalba pradedama laiku.
Išangės plyšys yra išangės kanalo gleivinės įtrūkimas arba žaizdelė, dažniausiai susiformuojanti toje vietoje, kuri labiausiai tempiama tuštinimosi metu. Nors plyšys paprastai būna nedidelis, ši sritis yra labai jautri, gausiai aprūpinta nervų galūnėlėmis, todėl skausmas gali būti stiprus ir tęstis nuo kelių minučių iki kelių valandų po tuštinimosi.
Dažniausiai pažeidžiama išangės kanalo gleivinė ir po ja esantys audiniai. Dėl skausmo žmogus gali nesąmoningai vengti tuštintis, o tai dar labiau kietina išmatas ir didina pakartotinio pažeidimo riziką. Taip susidaro užburtas ratas: kietos išmatos sukelia plyšį, plyšys sukelia skausmą, skausmas skatina tuštinimosi vengimą, o tai vėl sukelia vidurių užkietėjimą.
Išangės plyšys gali būti ūminis arba lėtinis. Ūminis paprastai trunka trumpai ir dažnai užgyja per kelias savaites, jei pašalinama pagrindinė priežastis. Lėtinis Išangės plyšys tęsiasi ilgiau, gali kartotis, jo kraštai tampa storesni, o gijimas sulėtėja. Tokiais atvejais dažnai prisideda išangės rauko spazmas - raumuo įsitempia, sumažėja kraujotaka pažeistoje vietoje ir žaizda gyja sunkiau.
- Aštrus, pjaunantis ar deginantis skausmas tuštinantis.
- Skausmas, kuris gali išlikti po tuštinimosi nuo kelių minučių iki kelių valandų.
- Ryškiai raudonas kraujas ant tualetinio popieriaus, išmatų paviršiaus ar klozete.
- Deginimas, perštėjimas ar jautrumas išangės srityje.
- Nemalonus tempimo ar spazmo pojūtis po tuštinimosi.
- Baimė tuštintis dėl numatomo skausmo.
- Vidurių užkietėjimas arba sąmoningas tuštinimosi atidėliojimas.
- Nedidelis odos mazgelis ar sustorėjimas šalia plyšio, dažniau esant lėtinei formai.
- Pasikartojantis kraujavimas po kietesnių išmatų.
- Ilgai trunkantis diskomfortas sėdint ar po fizinio krūvio.
- Skausmas dažniausiai yra stipriausias tuštinimosi metu ir iškart po jo.
- Kraujas paprastai būna ryškiai raudonas ir jo kiekis nedidelis.
- Niežėjimas gali būti, bet dažniausiai nėra pagrindinis simptomas.
- Guzas ar iškritimas nėra tipiškas pagrindinis požymis, todėl atsiradus tokiems simptomams reikalinga gydytojo apžiūra.
Dažniausia priežastis - mechaninis išangės gleivinės pažeidimas, kai tuštinantis praeina kietos, stambios išmatos arba žmogus stipriai stanginasi. Tačiau Išangės plyšys gali atsirasti ir dėl kitų veiksnių, susijusių su žarnyno veikla, audinių jautrumu ar kraujotaka.
Svarbiausi rizikos veiksniai:
• Vidurių užkietėjimas - kietos išmatos ir stanginimasis labiausiai didina plyšio riziką.
• Viduriavimas - dažnas tuštinimasis ir gleivinės dirginimas taip pat gali pažeisti audinius.
• Mažas skaidulų ir skysčių kiekis mityboje - išmatos tampa kietesnės, sunkiau pasišalina.
• Sėdimas gyvenimo būdas - lėtesnė žarnyno veikla gali skatinti užkietėjimą.
• Nėštumas ir gimdymas - dėl spaudimo dubens srityje, hormoninių pokyčių ir stanginimosi gimdymo metu didėja rizika.
• Išangės rauko spazmas - padidėjęs raumens tonusas apsunkina kraujotaką ir gijimą.
• Uždegiminės žarnyno ligos - retesniais atvejais plyšiai gali būti susiję su lėtiniu žarnyno uždegimu.
• Amžius - Išangės plyšys gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, įskaitant kūdikius, vaikus ir suaugusiuosius.
Svarbu suprasti, kad Išangės plyšys nėra „higienos stoka“ ar gėdinga problema. Tai dažna medicininė būklė, kurią gydytojai mato nuolat. Kuo anksčiau pašalinamos priežastys, tuo didesnė tikimybė išvengti lėtinio skausmo ir pasikartojimų.
Išangės plyšys dažniausiai nustatomas pagal paciento nusiskundimus ir gydytojo apžiūrą. Gydytojas paklausia, kada atsirado skausmas, ar yra kraujavimas, kokie tuštinimosi įpročiai, ar vargina vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo skausmai, svorio kritimas ar kiti simptomai.
Apžiūra atliekama švelniai, įvertinant išangės sritį. Daugeliu atvejų plyšys matomas išorėje arba išangės kanalo pradžioje. Jei skausmas labai stiprus, gydytojas gali neatlikti gilesnio tyrimo iš karto ir pirmiausia skirti gydymą skausmui bei spazmui sumažinti.
Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, ypač jei simptomai netipiški, kraujavimas gausesnis, pacientas vyresnio amžiaus arba yra kitų nerimą keliančių požymių. Gali būti atliekami:
• Bendras kraujo tyrimas - įvertinti mažakraujystę ar uždegimo požymius.
• Išmatų tyrimai - jei įtariama infekcija, uždegimas ar paslėptas kraujavimas.
• Apžiūra specialiu instrumentu - taikoma tik tada, kai skausmas leidžia arba po pradinio gydymo.
• Kolonoskopija - rekomenduojama, jei yra įtarimų dėl kitų storosios žarnos ligų, neaiškaus kraujavimo, šeiminė žarnyno ligų rizika ar amžių atitinkančios patikros poreikis.
Diagnostikos tikslas yra ne tik patvirtinti Išangės plyšys, bet ir įsitikinti, kad kraujavimo ar skausmo nesukelia kita būklė.
Išangės plyšys gydymas dažniausiai pradedamas nuo priemonių, kurios suminkština išmatas, sumažina skausmą ir padeda audiniams gyti. Dauguma ūminių atvejų pagerėja per kelias savaites, jei žmogus nuosekliai laikosi gydymo plano.
Pagrindinės priemonės:
• Skaidulų didinimas mityboje. Rekomenduojama valgyti daugiau daržovių, vaisių, ankštinių, viso grūdo produktų. Skaidulos padeda suformuoti minkštesnes, lengviau pasišalinančias išmatas.
• Pakankamas skysčių kiekis. Vanduo ypač svarbus, kai didinamas skaidulų kiekis.
• Išmatų minkštinamosios priemonės. Gydytojas gali rekomenduoti preparatus, kurie padeda išvengti kietų išmatų ir stanginimosi.
• Šiltos sėdimosios vonelės. Kelis kartus per dieną, ypač po tuštinimosi, šiltas vanduo gali sumažinti rauko spazmą ir skausmą.
• Vietiniai nuskausminamieji ar uždegimą mažinantys preparatai. Jie gali būti skiriami trumpam laikui simptomams palengvinti.
• Tepalai, mažinantys išangės rauko įtampą. Kai kuriais atvejais gydytojas skiria vaistus, gerinančius kraujotaką ir padedančius plyšiui gyti.
Jei Išangės plyšys tampa lėtinis ir nereaguoja į įprastą gydymą, gali būti svarstomos papildomos procedūros. Kai kuriems pacientams taikomos injekcijos, mažinančios rauko spazmą. Retais, atspariais atvejais gali būti rekomenduojamas chirurginis gydymas, kurio tikslas - sumažinti nuolatinį raumens įsitempimą ir sudaryti sąlygas žaizdai užgyti.
Labai svarbu gydymo metu nesistanginti, neatidėlioti tuštinimosi, vengti ilgai sėdėti ant klozeto ir nenaudoti dirginančių higienos priemonių. Po tuštinimosi geriau praustis vandeniu arba naudoti švelnias, bekvapes priemones. Gijimas gali užtrukti, tačiau nuoseklus gydymas dažniausiai duoda gerų rezultatų.
Į gydytoją verta kreiptis, jei skausmas ar kraujavimas kartojasi, nepraeina per kelias dienas arba trukdo normaliai tuštintis. Nors Išangės plyšys dažnai nėra pavojingas, kraujavimą iš tiesiosios žarnos visada svarbu įvertinti atsakingai.
Skubiau pasitarkite su gydytoju, jei:
• kraujavimas gausesnis nei keli lašai arba kartojasi dažnai;
• išmatos tampa juodos, labai tamsios arba kraujas susimaišęs su išmatomis;
• kartu atsiranda pilvo skausmas, karščiavimas, silpnumas ar svorio kritimas;
• skausmas labai stiprus ir neleidžia tuštintis;
• simptomai tęsiasi ilgiau nei 2-3 savaites nepaisant savipagalbos;
• plyšys kartojasi kelis kartus per metus;
• yra pūlingų išskyrų, didėjantis patinimas ar įtariamas pūlinys;
• sergate uždegimine žarnyno liga arba turite padidėjusią storosios žarnos ligų riziką.
Nereikėtų kentėti iš gėdos ar manyti, kad tai „praeis savaime“, jei simptomai užsitęsia. Kuo anksčiau pradedamas tinkamas gydymas, tuo mažesnė tikimybė, kad Išangės plyšys taps lėtinis ir reikalaus sudėtingesnių priemonių.
