Hemorojus
Hemorojus yra labai dažna išangės srities kraujagyslių liga, galinti sukelti kraujavimą, niežėjimą, skausmą ar diskomfortą tuštinantis. Nors ši būklė dažnai nėra pavojinga gyvybei, ji gali smarkiai bloginti gyvenimo kokybę ir kartais slėpti kitas, rimtesnes žarnyno ligas. Laiku įvertinus simptomus, Hemorojus dažniausiai sėkmingai kontroliuojamas gydymu ir gyvenimo būdo pokyčiais.
Hemorojus - tai padidėję, išsiplėtę ar uždegimiškai pakitę kraujagysliniai mazgai išangės kanale arba aplink išangę. Išangės srityje natūraliai yra kraujagyslinių „pagalvėlių“, kurios padeda sandariai užsidaryti išangei ir dalyvauja tuštinimosi kontrolėje. Kai šios kraujagyslės dėl spaudimo, tempimo ar kraujotakos sutrikimo padidėja, atsiranda Hemorojus.
Hemorojus gali būti vidinis, kai mazgai yra išangės kanalo viduje, ir išorinis, kai jie susidaro po oda aplink išangę. Vidinis Hemorojus dažniau pasireiškia ryškiai raudonu kraujavimu po tuštinimosi, o išorinis Hemorojus dažniau sukelia skausmą, patinimą ir jautrumą. Kartais mazgai gali iškristi į išorę, sudirgti ar susidaryti krešulys - tuomet skausmas tampa staigus ir intensyvus.
- Ryškiai raudonas kraujas ant tualetinio popieriaus, išmatų paviršiuje ar klozete po tuštinimosi.
- Niežėjimas, deginimas ar dirginimas išangės srityje.
- Diskomfortas, spaudimo jausmas arba nevisiško pasituštinimo pojūtis.
- Gleivių išsiskyrimas, drėgnumas ar odos sudirgimas aplink išangę.
- Apčiuopiamas guzelis ar patinimas prie išangės.
- Skausmas tuštinantis, sėdint ar vaikštant.
- Mazgų iškritimas iš išangės, kai juos tenka grąžinti ranka arba jie lieka išorėje.
- Staigus, stiprus skausmas ir kietas melsvas mazgelis - galimas krešulys išoriniame mazge.
- Pasikartojantis kraujavimas, dėl kurio ilgainiui gali atsirasti mažakraujystė.
Hemorojus dažniausiai atsiranda tada, kai ilgą laiką padidėja spaudimas išangės ir tiesiosios žarnos venose. Viena svarbiausių priežasčių - vidurių užkietėjimas ir stiprus stanginimasis tuštinantis. Taip pat svarbus ilgai trunkantis sėdėjimas tualete, mažas skaidulų kiekis maiste, nepakankamas skysčių vartojimas ir fizinio aktyvumo stoka.
Riziką didina nėštumas, gimdymas, antsvoris, sunkus fizinis darbas, dažnas sunkių daiktų kilnojimas ir lėtinis kosulys. Hemorojus dažnesnis vyresniame amžiuje, nes audiniai, laikantys kraujagyslines pagalvėles, silpnėja. Įtakos gali turėti ir paveldimas polinkis - jei artimi giminaičiai turėjo Hemorojus, tikimybė susidurti su šia problema gali būti didesnė.
Kartais simptomus sustiprina viduriavimas, aštrus maistas, alkoholis ar netinkama išangės higiena. Vis dėlto vien maistas paprastai nėra pagrindinė priežastis - dažniausiai veikia keli veiksniai kartu.
Gydytojas Hemorojus diagnozuoja remdamasis nusiskundimais, apžiūra ir išangės bei tiesiosios žarnos įvertinimu. Dažnai atliekama išorinė apžiūra, pirštinis tiesiosios žarnos tyrimas ir anoskopija - trumpas tyrimas specialiu instrumentu, leidžiančiu apžiūrėti išangės kanalą.
Jeigu yra kraujavimas iš tiesiosios žarnos, ypač vyresniame amžiuje, esant mažakraujystei, svorio kritimui, pilvo skausmui ar pakitusiems tuštinimosi įpročiams, gali būti skiriama rektoskopija, sigmoidoskopija arba kolonoskopija. Šie tyrimai padeda atmesti polipus, uždegimines žarnyno ligas ar storosios žarnos vėžį.
Kraujo tyrimai gali būti reikalingi, jei kraujavimas kartojasi ir įtariama mažakraujystė. KT ar MRT paprastai nereikalingi įprastam Hemorojus nustatyti, tačiau gali būti taikomi, jei gydytojas įtaria kitą dubens ar tiesiosios žarnos ligą.
Hemorojus gydymas priklauso nuo simptomų stiprumo ir mazgų dydžio. Lengvais atvejais svarbiausia sureguliuoti tuštinimąsi: valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto, gerti pakankamai vandens, judėti, vengti ilgo sėdėjimo tualete ir nestangintis. Kartais skiriami išmatas minkštinantys preparatai.
Trumpam simptomams palengvinti gali būti naudojamos žvakutės, tepalai ar kremai nuo uždegimo, niežėjimo ir skausmo. Šiltos sėdimosios vonelės gali sumažinti spazmą ir diskomfortą. Svarbu vietinius vaistus vartoti tiek laiko, kiek rekomenduoja gydytojas, nes kai kurie preparatai netinka ilgalaikiam naudojimui.
Jeigu Hemorojus kartojasi, kraujuoja ar iškrenta, gali būti taikomos procedūros: guminių žiedų ligavimas, skleroterapija, infraraudonųjų spindulių koaguliacija. Pažengusiais atvejais, kai mazgai dideli, nuolat iškritę ar labai skausmingi, gali prireikti chirurginio gydymo. Gydymo tikslas - ne tik pašalinti mazgus, bet ir sumažinti priežastis, dėl kurių Hemorojus atsinaujina.
Į gydytoją verta kreiptis, jei pirmą kartą pastebėjote kraują išmatose ar ant tualetinio popieriaus, net jei manote, kad tai Hemorojus. Kraujavimą visada reikia įvertinti, nes panašiai gali pasireikšti ir kitos tiesiosios ar storosios žarnos ligos.
Skubiau kreipkitės, jei kraujavimas gausus, kartojasi, atsiranda silpnumas, galvos svaigimas, dusulys ar blyškumas. Taip pat nedelskite, jei jaučiate stiprų išangės skausmą, atsirado kietas skausmingas guzas, karščiavimas, pūlingos išskyros arba negalite pasituštinti.
Gydytojo konsultacija būtina, jei simptomai nepraeina per kelias dienas taikant savipagalbos priemones, jei mazgai nuolat iškrenta, jei nepaaiškinamai krenta svoris, pasikeitė tuštinimosi ritmas ar išmatų forma. Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo paprastesnis ir veiksmingesnis būna gydymas.
