Hemoraginis insultas
Hemoraginis insultas - tai ūmi būklė, kai plyšus galvos smegenų kraujagyslei kraujas išsilieja į smegenų audinį arba aplinkinius dangalus. Tai pavojinga gyvybei situacija, nes kraujavimas spaudžia smegenis, trikdo jų aprūpinimą deguonimi ir gali greitai sukelti negrįžtamų pažeidimų. Kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė išsaugoti gyvybę ir sumažinti ilgalaikes pasekmes.
Hemoraginis insultas įvyksta tada, kai galvos smegenyse arba šalia jų plyšta kraujagyslė. Išsiliejęs kraujas sudaro kraujosruvą, didina spaudimą kaukolės viduje ir pažeidžia nervines ląsteles. Skirtingai nei išeminis insultas, kurį sukelia kraujagyslės užsikimšimas, hemoraginio insulto metu pagrindinė problema yra kraujavimas.
Dažniausiai pažeidžiamos galvos smegenys, tačiau pasekmės priklauso nuo to, kurioje srityje įvyko kraujavimas. Gali sutrikti judėjimas, kalba, regėjimas, rijimas, atmintis, sąmonė ar kvėpavimas. Kraujavimas gali būti intracerebrinis, kai kraujas išsilieja tiesiai į smegenų audinį, arba subarachnoidinis, kai kraujas patenka į tarpą tarp smegenų dangalų. Abi formos reikalauja skubios medicininės pagalbos.
- Labai stiprus, netikėtas galvos skausmas, dažnai apibūdinamas kaip „stipriausias gyvenime“.
- Veido, rankos ar kojos silpnumas arba tirpimas, dažniausiai vienoje kūno pusėje.
- Kalbos sutrikimas: neaiški kalba, sunku suprasti ar ištarti žodžius.
- Staigus regėjimo pablogėjimas viena arba abiem akimis.
- Pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas, galvos svaigimas, griuvimas.
- Sąmonės pritemimas, mieguistumas arba sąmonės netekimas.
- Pykinimas ir vėmimas, ypač kartu su stipriu galvos skausmu.
- Traukuliai.
- Staigus sumišimas, dezorientacija, neįprastas elgesys.
- Kvėpavimo sutrikimas ar labai aukštas kraujospūdis.
Dažniausia hemoraginio insulto priežastis yra ilgą laiką padidėjęs arterinis kraujospūdis. Aukštas spaudimas silpnina kraujagyslių sieneles, todėl jos gali plyšti. Kita svarbi priežastis - smegenų aneurizma, tai yra kraujagyslės sienelės išsiplėtimas, kuris gali trūkti.
Riziką taip pat didina arterioveninės malformacijos, kraujo krešėjimo sutrikimai, kepenų ligos, galvos trauma, kai kurie kraują skystinantys vaistai, ypač vartojami netinkamomis dozėmis. Vyresnis amžius, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, narkotinės medžiagos, ypač kokainas ir amfetaminai, nutukimas, cukrinis diabetas ir padidėjęs cholesterolio kiekis taip pat prisideda prie rizikos. Kai kuriais atvejais įtakos turi paveldimumas, tačiau dažniausiai hemoraginis insultas susijęs su ilgalaikiais kraujagyslių pažeidimais.
Įtarus hemoraginį insultą, svarbiausia veikti greitai. Gydytojas įvertina sąmonės būklę, kalbą, vyzdžius, galūnių jėgą, jutimus, kraujospūdį ir kvėpavimą. Pagrindinis tyrimas ūmioje situacijoje yra galvos kompiuterinė tomografija, nes ji greitai parodo kraujavimą smegenyse.
Kai reikia tikslesnio įvertinimo, atliekamas galvos magnetinio rezonanso tyrimas, kompiuterinės tomografijos angiografija arba magnetinio rezonanso angiografija, padedanti nustatyti aneurizmą, kraujagyslių malformaciją ar kitą kraujavimo šaltinį. Taip pat atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, krešėjimo rodikliai, gliukozė, elektrolitai, inkstų ir kepenų funkcijos rodikliai. Kai kuriais atvejais gali būti reikalinga juosmeninė punkcija, ypač jei įtariamas subarachnoidinis kraujavimas, o pirminiai vaizdiniai tyrimai nepakankamai aiškūs.
Hemoraginis insultas gydomas ligoninėje, dažnai intensyviosios terapijos skyriuje. Pirmieji tikslai - stabilizuoti kvėpavimą, kraujotaką, sumažinti kraujospūdį iki saugaus lygio, kontroliuoti smegenų tinimą ir sustabdyti kraujavimo didėjimą.
Jeigu pacientas vartojo kraują skystinančius vaistus, gali būti skiriami vaistai jų poveikiui neutralizuoti. Esant padidėjusiam spaudimui kaukolės viduje, taikomi specialūs vaistai, galvos padėties korekcija, kartais reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija. Kai kraujosruva didelė, spaudžia smegenis arba yra plyšusi aneurizma, gali prireikti neurochirurginės operacijos, kraujo sankaupos pašalinimo, aneurizmos užspaudimo arba endovaskulinio gydymo.
Po ūmaus gydymo labai svarbi reabilitacija: kineziterapija, ergoterapija, logopedo pagalba, rijimo ir atminties lavinimas, psichologinė parama. Ilgalaikė priežiūra apima kraujospūdžio kontrolę, rūkymo nutraukimą, saikingą mitybą, fizinį aktyvumą pagal galimybes ir reguliarų gydytojo paskirtų vaistų vartojimą.
Įtarus insultą, reikia nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112. Nelaukite, kol simptomai praeis, ir nevežkite žmogaus patys, jei galima iškviesti greitąją pagalbą.
Skubi pagalba būtina, jei staiga atsirado veido perkreipimas, rankos ar kojos silpnumas, kalbos sutrikimas, labai stiprus galvos skausmas, sąmonės sutrikimas, traukuliai, regėjimo praradimas, staigus koordinacijos sutrikimas ar vėmimas kartu su neurologiniais simptomais. Kol atvyksta medikai, žmogų paguldykite saugiai, neduokite valgyti, gerti ar vartoti vaistų, ypač aspirino, nebent taip nurodė gydytojas.
