HELLP sindromas

HELLP sindromas - gyvybei pavojinga nėštumo komplikacija, dažnai susijusi su sunkia preeklampsija. Ši būklė pažeidžia kraują ir kepenis, todėl būtina neatidėliotina medicininė pagalba. Laiku neatpažintas sindromas gali sukelti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek kūdikiui.

HELLP sindromas yra reta, bet itin sunki nėštumo patologija, kurios pavadinimas sudarytas iš pirmųjų angliškų žodžių raidžių: H (hemolizė - eritrocitų irimas), EL (padidėję kepenų fermentai) ir LP (mažas trombocitų skaičius). Šis sindromas dažniausiai išsivysto trečiąjį nėštumo trimestrą arba iškart po gimdymo, nors retais atvejais gali pasireikšti ir anksčiau. Pagrindiniai pažeidimo organai yra kepenys ir kraujo sistema - vyksta intravaskulinė hemolizė, sutrinka kepenų funkcija, o trombocitų kiekis smarkiai sumažėja, todėl padidėja kraujavimo rizika. Nors tikslios priežastys nėra iki galo žinomos, ši būklė laikoma sunkios preeklampsijos variantu.

Ankstyvieji požymiai
  • Pykinimas, vėmimas, ypač rytais
  • Skausmas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje arba po šonkauliais
  • Galvos skausmas, kuris nemažėja pavartojus įprastinių vaistų
  • Nuovargis, bendras silpnumas
Vėlyvieji simptomai
  • Gelta (odos ir akių pageltimas)
  • Matomos kraujosruvos arba kraujavimas (pvz., iš dantenų, nosies)
  • Patinimas, ypač veido ir rankų
  • Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija)
  • Šlapimo kiekio sumažėjimas arba tamsus šlapimas

Tiksli HELLP sindromo priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad jis susijęs su placentos kraujotakos sutrikimais ir imuninės sistemos atsaku. Rizikos veiksniai apima: jau buvusią preeklampsiją nėštumo metu; amžių (vyresnės nei 35 metų moterys); daugiavaisį nėštumą (dvyniai, trynukai); antsvorį ar nutukimą; pirmąjį nėštumą; tam tikras autoimunines ligas (pvz., vilkligę). Taip pat didesnė rizika moterims, kurių artimoms giminaitėms jau buvo pasireiškęs HELLP sindromas. Genetinis polinkis taip pat svarstomas.

HELLP sindromas diagnozuojamas remiantis klinikiniais požymiais ir laboratoriniais kraujo tyrimais. Gydytojas įtaria šią būklę, jei nėščiajai pasireiškia minėti simptomai, ypač skausmas šonkaulių srityje ir hipertenzija. Pagrindiniai diagnostiniai rodikliai: hemolizė (padidėjęs LDH ir sumažėjęs haptoglobinas), padidėję kepenų fermentai (AST, ALT) ir mažas trombocitų skaičius (trombocitopenija). Taip pat gali būti atliekamas pilvo echoskopinis tyrimas, siekiant įvertinti kepenų būklę, ir kraujospūdžio stebėjimas. Kartais atliekama inkstų funkcijos patikra, nes komplikacijos gali paveikti ir inkstus.

Pagrindinis ir vienintelis radikalus HELLP sindromo gydymas yra skubus gimdymas, nepriklausomai nuo nėštumo trukmės, nes tik pašalinus placentą ligos progresas sustabdomas. Palaikomasis gydymas apima: antihipertenzinius vaistus kraujospūdžiui kontroliuoti; magnio sulfatą, siekiant išvengti eklampsijos (traukulių); kortikosteroidus, kad pagreitėtų vaisiaus plaučių brandinimas, jei gimdymas neišvengiamas; kraujo produktų perpylimą (trombocitų masė, eritrocitai) esant sunkiai trombocitopenijai ar anemijai. Po gimdymo moteriai būtinas intensyvus stebėjimas, nes simptomai gali išlikti ir kelias dienas. Retais atvejais gali prireikti plazmos mainų, jei būklė komplikuojasi.

Kreiptis skubiai būtina, jei nėštumo metu ar iškart po gimdymo atsiranda: stiprus, nuolatinis skausmas viršutinėje pilvo dalyje; pykinimas ir vėmimas, kuris nesiliauja; staigus veido ar galūnių patinimas; galvos skausmas, kuris nemažėja pavartojus analgetikų; neryškus matymas ar „muselių“ pojūtis prieš akis; bet koks kraujavimas (iš nosies, dantenų, kraujas šlapime ar išmatose); staigus svorio padidėjimas (per kelias dienas). Šie simptomai gali rodyti sunkėjančią preeklampsiją ar HELLP sindromą. Nėščiosios neturėtų laukti - nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą arba vykite į artimiausią gimdymo skyrių.

Susiję tyrimai su HELLP sindromas

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).