Glaukoma
Glaukoma - tai akių liga, pažeidžianti regos nervą ir ilgainiui galinti negrįžtamai susilpninti regėjimą. Ji dažnai vystosi tyliai, be skausmo ir aiškių ankstyvų simptomų, todėl žmogus gali ilgai nepastebėti, kad regėjimo laukas siaurėja. Laiku nustatyta Glaukoma dažniausiai gali būti kontroliuojama, o gydymo tikslas - išsaugoti turimą regėjimą.
Glaukoma - tai lėtinė regos nervo liga, kai palaipsniui nyksta nervinės skaidulos, perduodančios vaizdinę informaciją iš akies į smegenis. Dažniausiai šis procesas susijęs su padidėjusiu akispūdžiu, tačiau Glaukoma gali progresuoti ir esant normaliam akispūdžiui, jei regos nervas yra jautresnis arba jo kraujotaka nepakankama.
Akies viduje nuolat gaminasi skaidrus skystis - vandeninis skystis. Jis maitina akies audinius ir paprastai nuteka per specialius drenažo takus akies priekinėje dalyje. Jei skysčio nutekėjimas sutrinka, spaudimas akyje didėja. Ilgainiui šis spaudimas gali pažeisti regos nervo galvutę.
Svarbu suprasti, kad Glaukoma paprastai nepažeidžia regėjimo staiga, išskyrus ūminį uždaro kampo priepuolį. Dažniausia forma - atviro kampo Glaukoma - progresuoja lėtai. Pirmiausia žmogus praranda periferinį, šoninį regėjimą, o centrinis regėjimas ilgą laiką išlieka geras. Dėl to liga gali būti nepastebėta iki pažengusios stadijos.
Glaukoma nėra vien tik „aukštas akispūdis“. Tai sudėtinga būklė, kuri priklauso nuo akies anatomijos, regos nervo būklės, kraujotakos, amžiaus, paveldimumo ir kitų veiksnių. Regėjimo nervo pažeidimas, deja, neatsistato, todėl ankstyva diagnostika ir nuoseklus gydymas yra ypač svarbūs.
- Dažnai jokių juntamų simptomų nebūna.
- Regėjimas gali atrodyti visiškai normalus, ypač skaitant ar žiūrint tiesiai į objektą.
- Kartais pastebimas nedidelis regėjimo kontrasto sumažėjimas ar sunkesnis matymas prieblandoje.
- Gali atsirasti poreikis dažniau keisti akinius, nors tai nėra specifinis požymis.
- Siaurėja šoninis regėjimo laukas - žmogus gali nepastebėti objektų iš šono.
- Atsiranda sunkumų vairuojant, ypač tamsiu paros metu.
- Dažniau užkliūvama už daiktų, sunkiau orientuojamasi nepažįstamoje aplinkoje.
- Regėjimo lauke gali atsirasti tamsesnių ar nematomų zonų.
- Pažengus ligai gali susilpnėti ir centrinis regėjimas.
- Staigus, stiprus akies ar galvos skausmas.
- Staigus regėjimo pablogėjimas, miglotas matymas.
- Vaivorykštiniai ratilai aplink šviesos šaltinius.
- Akies paraudimas, kietumo pojūtis akyje.
- Pykinimas, vėmimas, bendras silpnumas.
- Tai skubi būklė, kai reikalinga neatidėliotina akių gydytojo pagalba.
Glaukoma dažniausiai atsiranda tada, kai sutrinka vandeninio skysčio nutekėjimas iš akies arba regos nervas tampa jautrus net ir normaliam akispūdžiui. Vienos aiškios priežasties dažnai nėra - ligą lemia kelių veiksnių derinys.
Svarbiausi rizikos veiksniai:
- Padidėjęs akispūdis. Kuo jis didesnis, tuo didesnė regos nervo pažeidimo rizika.
- Amžius. Glaukoma dažniau nustatoma vyresniems nei 40-50 metų žmonėms, o rizika didėja su amžiumi.
- Paveldimumas. Jei Glaukoma sirgo tėvai, broliai ar seserys, rizika susirgti yra didesnė.
- Plona ragena. Kai kuriems žmonėms dėl ragenos savybių akispūdžio matavimai gali būti apgaulingi, o regos nervas - jautresnis.
- Trumparegystė arba toliaregystė. Didelė trumparegystė siejama su atviro kampo Glaukoma, o ryški toliaregystė - su uždaro kampo rizika.
- Cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, migrena, kraujotakos sutrikimai.
- Ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas, ypač akių lašų forma, bet kartais ir tabletėmis, inhaliatoriais ar tepalais.
- Akies traumos, uždegimai, ankstesnės akių operacijos.
Skiriamos kelios Glaukoma formos. Pirminė atviro kampo Glaukoma yra dažniausia ir vystosi lėtai. Uždaro kampo Glaukoma susijusi su akies kampo susiaurėjimu, kai skysčiui sunku nutekėti. Antrinė Glaukoma atsiranda dėl kitų akių ar bendrų ligų, traumų, vaistų poveikio. Įgimta Glaukoma pasitaiko vaikams ir yra susijusi su akies drenažo sistemos vystymosi sutrikimais.
Glaukoma diagnozuojama ne pagal vieną tyrimą, o įvertinus visumą: akispūdį, regos nervo išvaizdą, regėjimo lauką, akies anatomiją ir rizikos veiksnius. Net jei akispūdis nėra padidėjęs, liga vis tiek gali būti nustatyta, jei matomi būdingi regos nervo pažeidimai.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Akispūdžio matavimas, arba tonometrija. Tai vienas pagrindinių tyrimų, padedantis įvertinti spaudimą akies viduje.
- Regos nervo apžiūra, arba oftalmoskopija. Gydytojas įvertina regos nervo galvutę, jos įdubimą, spalvą ir galimus pažeidimo požymius.
- Optinė koherentinė tomografija, arba OKT. Šis tyrimas labai tiksliai išmatuoja tinklainės nervinių skaidulų sluoksnį ir padeda pastebėti ankstyvus pakitimus.
- Regėjimo lauko tyrimas, arba perimetrija. Jis parodo, ar yra šoninio regėjimo praradimo zonų.
- Gonioskopija. Specialiu lęšiu įvertinamas akies priekinės kameros kampas - ar jis atviras, siauras, ar užsidarantis.
- Ragenos storio matavimas, arba pachimetrija. Ragenos storis padeda tiksliau interpretuoti akispūdžio rezultatus.
- Regėjimo aštrumo ir akių dugno tyrimai. Jie padeda įvertinti bendrą akių būklę ir atmesti kitas regėjimo blogėjimo priežastis.
Kartais gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, akies ultragarsą, kraujo tyrimus, galvos ar akiduobių magnetinio rezonanso tomografiją, jei įtariama kita regos nervo pažeidimo priežastis. Kadangi Glaukoma dažnai progresuoja lėtai, svarbūs pakartotiniai tyrimai - tik lyginant rezultatus laike galima tiksliai įvertinti, ar liga stabili.
Glaukoma gydoma siekiant sumažinti akispūdį iki tokio lygio, kuris konkrečiam žmogui saugotų regos nervą. Šis lygis vadinamas tiksliniu akispūdžiu. Jis parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos stadiją, pradinį akispūdį, amžių, regėjimo lauko pokyčius ir kitus rizikos veiksnius.
Pagrindiniai gydymo būdai:
- Akių lašai. Dažniausiai skiriami prostaglandinų analogai, beta adrenoblokatoriai, karboanhidrazės inhibitoriai, alfa agonistai arba jų deriniai. Lašai mažina skysčio gamybą akyje arba gerina jo nutekėjimą.
- Lazerinis gydymas. Selektyvioji lazerinė trabekuloplastika gali pagerinti skysčio nutekėjimą esant atviro kampo Glaukoma. Lazerinė iridotomija dažnai taikoma, kai yra siauras ar užsidarantis kampas.
- Chirurginis gydymas. Jei lašų ir lazerio nepakanka, gali būti atliekama trabekulektomija, drenažo implantų operacijos ar minimaliai invazinės Glaukoma operacijos.
- Ūminės uždaro kampo Glaukoma gydymas. Tai skubi situacija: akispūdis mažinamas vaistais, kartais leidžiamais į veną ar geriamais, o vėliau dažnai atliekama lazerinė iridotomija.
Gydymo sėkmė labai priklauso nuo nuoseklumo. Lašus reikia vartoti taip, kaip paskirta, net jei regėjimas atrodo geras ir simptomų nėra. Jei lašai graužia, paraudonuoja akis, sukelia dusulį, širdies ritmo pokyčius ar kitus nemalonius pojūčius, nereikėtų savarankiškai nutraukti gydymo - geriau kreiptis į gydytoją, nes dažnai galima parinkti kitą vaistą.
Gyvensena taip pat svarbi, nors ji nepakeičia medicininio gydymo. Rekomenduojama reguliariai judėti, kontroliuoti kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje, nerūkyti, saugoti akis nuo traumų. Reikėtų vengti savavališko kortikosteroidų vartojimo. Kai kuriems pacientams svarbu aptarti su gydytoju vaistus, galinčius išplėsti vyzdį ar turėti įtakos akies kampui, ypač jei nustatyta siauro kampo rizika.
Į akių gydytoją verta kreiptis profilaktiškai, net jei regėjimas geras. Vyresniems nei 40 metų žmonėms, ypač turintiems Glaukoma sergančių artimųjų, rekomenduojama reguliariai tikrintis akis. Tyrimų dažnį turėtų nustatyti gydytojas, nes rizika kiekvienam žmogui skiriasi.
Skubiai kreipkitės medicininės pagalbos, jei atsiranda:
- Staigus akies skausmas ar stiprus galvos skausmas.
- Staigus regėjimo pablogėjimas ar miglotas matymas.
- Vaivorykštiniai ratilai aplink šviesas.
- Akies paraudimas kartu su skausmu.
- Pykinimas ar vėmimas kartu su akies skausmu.
- Staigus vienos akies regėjimo lauko susiaurėjimas.
Nedelskite ir tada, jei pastebite, kad dažniau kliūvate už daiktų, sunkiau matote iš šono, blogiau orientuojatės prieblandoje arba vairuojant jaučiatės nesaugiai. Glaukoma dažnai nesukelia skausmo, todėl geriausia apsauga - reguliarūs patikrinimai ir laiku pradėtas gydymas.
