Ultragarsinė biometrija

Ultragarsinė biometrija yra neinvazinis ultragarsinis tyrimas, atliekamas nėštumo metu, siekiant išmatuoti įvairius vaisiaus parametrus, tokius kaip galvos apimtis, pilvuko apimtis, šlaunikaulio ilgis ir kt. Šie matavimai padeda įvertinti vaisiaus augimą, nustatyti gestacinį amžių ir laiku diagnozuoti galimus raidos sutrikimus.

Funkcija
  • Įvertinti vaisiaus augimą ir jo atitikimą nėštumo trukmei
  • Nustatyti tikslesnį gestacinį amžių
  • Diagnozuoti intrauterinį augimo apribojimą (IUGR) ar makrosomiją
  • Stebėti vaisiaus vystymąsi rizikos grupės nėštumų atveju
Kilmė
  • Atliekama ultragarso aparatu per pilvo sieną (transabdominalinis metodas)
  • Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali būti taikomas transvaginalinis metodas
Matuojami parametrai
  • Biparietalinis galvos skersmuo (BPD)
  • Galvos apimtis (HC)
  • Pilvuko apimtis (AC)
  • Šlaunikaulio ilgis (FL)
Pasiruošimas
  • Pirmo trimestro tyrimams rekomenduojama pilna šlapimo pūslė
  • Specialaus pasiruošimo nereikia; dėvėkite patogius drabužius
Procedūra
  • Pacientė paguldoma ant nugaros
  • Ant pilvo užtepamas vandens pagrindu pagamintas gelis
  • Ultragarsinis zondas vedžiojamas per pilvo sritį, kad būtų gauti aiškūs vaizdai
  • Gydytojas arba sonografas atlieka reikiamus matavimus kompiuterinėje sistemoje
  • Visa procedūra trunka apie 15-30 minučių
  • Tyrimas yra neskausmingas ir neturi žinomo šalutinio poveikio
Dažniausi radiniai
  • Vaisiaus parametrai atitinka gestacinį amžių - norma
  • Sumažėję matavimai, rodantys augimo sulėtėjimą (IUGR)
  • Padidėję matavimai, rodantys makrosomiją (didelį vaisių)
  • Neproporcingi matavimai tarp galvos ir pilvuko - gali rodyti skrandžio ar smegenų vystymosi problemas
  • Struktūriniai pakitimai, pvz., hidrocefalija ar mikrozapitalija
Ką gali reikšti pakitimai?
  • Maži matavimai gali signalizuoti apie placentos nepakankamumą, motinos hipertenziją ar infekcijas
  • Dideli matavimai gali būti susiję su motinos cukriniu diabetu ar genetiniais veiksniais
  • Neproporcijos gali rodyti chromosomines anomalijas (pvz., Dauno sindromą)
Planinis stebėjimas
  • Rutininis nėštumo stebėjimas antrąjį (18-22 sav.) ir trečiąjį (32-36 sav.) trimestrą
Esant rizikai
  • Įtarus vaisiaus augimo sutrikimą (per mažas ar per didelis gimdos dydis)
  • Motinos ligos: cukrinis diabetas, hipertenzija, autoimuninės ligos
  • Ankstesni nėštumai su komplikacijomis
  • Daugiavaisis nėštumas
Rekomenduojami specialistai
  • Ginekologas
  • Perinatologas

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja