Hiperetropija
Hiperetropija, dažnai vadinama toliaregyste, yra akių lūžio sistemos sutrikimas, kai šviesos spinduliai susikerta už tinklainės, o ne ant jos, dėl per trumpos akies obuolio arba per silpnos akies lęšiuko. Dėl to arti esantys objektai atrodo neryškūs, o toli matantys dažnai būna geresni. Laiku neatpažinta hiperetropija gali sukelti akių nuovargį, galvos skausmus ir net prisidėti prie žvairumo vystymosi.
Hiperetropija (toliaregystė) yra refrakcijos (šviesos lūžimo) klaida, kai akies optinė sistema per silpnai lūžta šviesą arba akies obuolys yra per trumpas. Sveikoje akyje šviesos spinduliai susikerta tiesiai ant tinklainės, sukurdami aiškų vaizdą. Sergant hiperetropija, spinduliai susikerta už tinklainės, todėl objektų vaizdas yra neryškus, ypač iš arti. Siekdama kompensuoti šią klaidą, akis nuolat įtempia ciliarinį raumenį, kad padidintų lęšiuko išgaubtumą. Ilgainiui nuolatinė raumens įtampa gali sukelti akių nuovargį, galvos skausmus ir regėjimo pablogėjimą. Hiperetropija gali būti įgimta arba išsivystyti su amžiumi, o lengvi atvejai jauniems žmonėms dažnai lieka nepastebėti dėl akių gebėjimo prisitaikyti (akomodacijos).
- Sunku skaityti mažas raides iš arti (ypač vakare ar pavargus)
- Periodiškas neryškus matymas arti, kuris pagerėja atitraukus žvilgsnį ar pasitrynus akis
- Akių nuovargis po ilgo skaitymo, darbo kompiuteriu ar vairuojant
- Galvos skausmas, ypač kaktos ir antakių srityje po regėjimo krūvio
- Nuolatinis neryškus matymas iš arti, nepriklausomai nuo nuovargio
- Nuolatinis akių paraudimas, sausumas ar niežėjimas dėl per didelio įtempimo
- Vaikai gali trinti akis, vengti skaityti ar turėti prastą ranka-akis koordinaciją
- Gali išsivystyti žvairumas (ypač akomodacinis ezotropija), kai akys nuolat suvedamos siekiant kompensacijos
Pagrindinė hiperetropijos priežastis yra anatominiai akių ypatumai: arba per trumpas akies obuolys (ašinė hiperetropija), arba per plokščias ragenos kreivis, arba per maža lęšiuko lūžio galia (refrakcinė hiperetropija). Rizikos veiksniai apima genetinį polinkį - hiperetropija dažnai pasireiškia kelioms šeimos kartoms. Taip pat riziką didina gimdymo trauma, neišnešiotumas, kai kurie akių uždegimai ar sužalojimai. Amžius yra svarbus veiksnys: fiziologinė hiperetropija dažnai mažėja vaikystėje, tačiau vyresniame amžiuje dėl akomodacijos silpnėjimo (prezbiopijos) gali vėl tapti simptomine.
Hiperetropiją nustato akių gydytojas (oftalmologas) arba optometristas atlikdamas išsamų regėjimo tyrimą. Pagrindiniai metodai: regėjimo aštrumo patikra (naudojant Snellen lenteles), refrakcijos nustatymas foropteriu arba autorefraktometru (matuojant akies lūžio galią). Siauro vyzdžio ir midriazės būsenoje (išplėtus vyzdžius) atliekama skiaskopija arba kompiuterinė refrakcija, leidžianti tiksliai įvertinti hipermetropinį komponentą. Taip pat tiriamas akies dugnas, matuojamas akispūdis ir, jei reikia, atliekama akių ultragarsinė biometrija, siekiant išmatuoti akies obuolio ilgį. Diagnozė ypač svarbi vaikams, kad būtų išvengta ambliopijos (tingios akies) ir žvairumo.
Hiperetropijos gydymas priklauso nuo amžiaus, simptomų sunkumo ir paciento poreikių. Lengvais atvejais, kai nėra simptomų, gydymo gali nereikėti. Pagrindiniai metodai: korekciniai akiniai (su plusiniais, išgaubtais stiklais) arba kontaktiniai lęšiai, kurie padidina akies optinę galią ir nukreipia šviesos spindulius tiesiai ant tinklainės. Vaikams dažnai skiriami visiškai koreguojantys akiniai, siekiant užkirsti kelią ambliopijai ir žvairumui. Suaugusiesiems, ypač po 40 metų, gali prireikti bifokalinių ar progresinių lęšių, kai hiperetropija derinama su prezbiopija. Chirurginis gydymas apima lazerinę operaciją (pvz., LASIK, PRK) arba lęšiuko keitimą (IOL), tačiau šie metodai taikomi tik stabiliai regėjimo klaidai vyresniems pacientams, kai nėra kontraindikacijų. Nemedikamentinis gydymas apima akių mankštą (ortoptiką) ir tinkamą darbo bei poilsio režimą.
Kreiptis į akių gydytoją patariama, jei pastebite bet kurį iš šių požymių: nuolatinis ar dažnas neryškus matymas iš arti, akių nuovargis valandą po regėjimo krūvio, pasikartojantys galvos skausmai, ypač po skaitymo ar darbo kompiuteriu; vaikams - jei jie dažnai trina akis, vengia skaityti, skundžiasi galvos skausmu arba pradeda žvairuoti. Taip pat būtina kreiptis, jei staiga pablogėja regėjimas arti arba toli, arba jei jau turite akinius ir jie nebekoreguoja regėjimo taip gerai kaip anksčiau. Net jei simptomai nėra ryškūs, rekomenduojama tikrinti regėjimą kas 1-2 metus, ypač vaikams ir vyresniems nei 40 metų asmenims. Dėl hiperetropijos ankstyva diagnostika leidžia išvengti komplikacijų, tokių kaip ambliopija ar žvairumas.
