Katarakta
Katarakta yra akies lęšiuko drumstėjimas, dėl kurio regėjimas pamažu tampa neryškus, tarsi žiūrint pro aprasojusį ar nešvarų stiklą. Tai viena dažniausių vyresnio amžiaus žmonių regėjimo silpnėjimo priežasčių, tačiau laiku diagnozuota ir tinkamai gydoma katarakta dažniausiai gali būti sėkmingai išgydoma. Svarbiausia neatidėlioti akių patikros, nes regėjimo pokyčiai gali vystytis lėtai ir ilgą laiką būti nepastebimi.
Katarakta yra būklė, kai natūralus akies lęšiukas praranda skaidrumą ir tampa drumstas. Sveikas lęšiukas yra skaidrus, jis praleidžia šviesą ir padeda ją tiksliai sufokusuoti į tinklainę, esančią akies dugne. Tinklainė šviesos signalus paverčia nerviniais impulsais, kurie regos nervu perduodami į smegenis. Kai lęšiukas ima drumstėti, šviesa pro jį praeina netolygiai, išsisklaido, o vaizdas tampa neaiškus, blankus, mažiau kontrastingas. Žmogui gali atrodyti, kad akiniai nebetinka, spalvos išbluko, sunkiau skaityti, vairuoti ar atpažinti veidus iš toliau. Katarakta dažniausiai vystosi lėtai, mėnesiais ar metais. Iš pradžių drumstis gali būti nedidelė ir regėjimui beveik netrukdyti. Vėliau, didėjant lęšiuko pakitimams, regėjimo kokybė blogėja vis labiau. Katarakta gali pažeisti vieną akį arba abi, tačiau abiejose akyse ji nebūtinai progresuoja vienodu greičiu. Dažniausia forma yra senatvinė katarakta, susijusi su natūraliu lęšiuko baltymų kitimu ir oksidaciniais procesais senstant. Vis dėlto katarakta gali atsirasti ir jaunesniems žmonėms: po akies traumos, dėl tam tikrų vaistų, cukrinio diabeto, akių uždegimų ar įgimtų priežasčių. Svarbu žinoti, kad katarakta nėra plėvelė ant akies paviršiaus ir jos negalima pašalinti lašais, pratimais ar akių plovimu. Pagrindinis veiksmingas gydymo būdas, kai regėjimas pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, yra operacija, kurios metu sudrumstėjęs lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu intraokuliniu lęšiu.
- Pamažu blogėjantis, neryškus arba miglotas regėjimas, kuris nepagerėja tiesiog nuvalius akinius.
- Įspūdis, kad žiūrima pro rūką, aprasojusį langą ar nešvarų stiklą.
- Sumažėjęs vaizdo kontrastas, sunkiau matyti pilkus ar blyškius objektus.
- Spalvų išblukimas, gelsvas ar rusvas vaizdo atspalvis.
- Dažnas poreikis keisti akinius arba kontaktinius lęšius, nors regėjimas vis tiek išlieka nepakankamai geras.
- Padidėjęs jautrumas ryškiai šviesai, akinimas saulėje ar nuo automobilių žibintų.
- Šviesos ratilai arba aureolės aplink lempas, gatvės žibintus ar automobilio šviesas.
- Sunkesnis vairavimas naktį, ypač lyjant, esant priešpriešiniam apšvietimui ar prastam kelio apšvietimui.
- Poreikis skaityti prie stipresnio apšvietimo nei anksčiau.
- Prastesnis matymas prieblandoje, laiptinėse, kino salėje ar kitose mažiau apšviestose vietose.
- Reikšmingas regėjimo susilpnėjimas, trukdantis skaityti, dirbti, gaminti maistą, naudotis telefonu ar atpažinti žmones.
- Dvejinimasis viena akimi, kai uždengus kitą akį vaizdas vis tiek lieka dvigubas.
- Matomas vyzdžio papilkėjimas ar pabaltavimas pažengusiais atvejais.
- Dažnesni užkliuvimai, griuvimai ar nesaugumo jausmas dėl prastesnio matymo.
- Sumažėjęs savarankiškumas kasdienėse veiklose, ypač jei katarakta pažeidžia abi akis.
- Katarakta dažniausiai nesukelia stipraus akies skausmo.
- Katarakta paprastai nesukelia staigaus visiško regėjimo praradimo per kelias minutes ar valandas.
- Katarakta dažniausiai nesukelia ryškaus akies paraudimo ar pūlingų išskyrų.
- Jei atsiranda stiprus skausmas, staigus regėjimo praradimas, šviesos blyksniai ar užuolaidos pojūtis akyje, būtina skubi gydytojo apžiūra, nes tai gali būti kitos akių ligos požymiai.
Dažniausia Katarakta priežastis yra senėjimas. Bėgant metams akies lęšiuke esantys baltymai pakinta, sulimpa tarpusavyje ir mažina lęšiuko skaidrumą. Prie šių pokyčių prisideda oksidacinis stresas, ultravioletiniai spinduliai, medžiagų apykaitos sutrikimai ir genetinis polinkis. Tai natūralus procesas, tačiau jo greitis skirtingiems žmonėms labai skiriasi. Svarbus rizikos veiksnys yra amžius: katarakta daug dažnesnė po 60 metų, tačiau pirmieji lęšiuko drumstėjimo požymiai gali atsirasti ir anksčiau. Cukrinis diabetas didina kataraktos riziką ir gali lemti ankstesnį jos atsiradimą, nes padidėjęs gliukozės kiekis veikia lęšiuko medžiagų apykaitą. Riziką taip pat didina ilgalaikis rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, ilgalaikis buvimas saulėje be apsauginių akinių, prasta mityba, kai trūksta antioksidantų, ir kai kurios lėtinės ligos. Katarakta gali išsivystyti po akies traumos, net jei trauma įvyko prieš kelerius metus. Lęšiuką gali pažeisti smūgis, praduriantis sužalojimas, cheminiai nudegimai, radiacija ar ankstesnės akių operacijos. Tam tikri vaistai, ypač ilgai vartojami kortikosteroidai, taip pat gali skatinti kataraktos formavimąsi. Rečiau katarakta būna įgimta arba nustatoma kūdikiams ir vaikams. Įgimta katarakta gali būti susijusi su genetiniais veiksniais, motinos infekcijomis nėštumo metu, medžiagų apykaitos ligomis ar kitais vaisiaus vystymosi sutrikimais. Vaikų katarakta yra ypač svarbi, nes negydoma gali sutrikdyti regos vystymąsi. Reikia pabrėžti, kad katarakta nėra užkrečiama. Ji neperduodama nuo žmogaus žmogui, neatsiranda dėl skaitymo prietemoje ar televizoriaus žiūrėjimo, nors prastesnis apšvietimas gali labiau išryškinti jau esamus simptomus.
Katarakta nustatoma akių gydytojo, oftalmologo, apžiūros metu. Diagnozei paprastai pakanka išsamaus akių ištyrimo, tačiau svarbu įvertinti ne tik lęšiuko drumstumą, bet ir bendrą akies būklę, nes regėjimą gali bloginti ir kitos ligos, pavyzdžiui, glaukoma, geltonosios dėmės degeneracija, diabetinė retinopatija ar ragenos pakitimai. Pirmiausia tikrinamas regėjimo aštrumas: pacientas skaito simbolius ar raides iš lentelės, vertinama, kaip matoma su akiniais ir be jų. Atliekama refrakcijos patikra, kuri padeda nustatyti, ar regėjimą galima pagerinti pakeitus akinius. Jei net ir parinkus tinkamą korekciją regėjimas lieka prastas, įtariama, kad jį riboja katarakta arba kita akies liga. Vienas svarbiausių tyrimų yra apžiūra plyšine lempa. Tai specialus mikroskopas su stipriu apšvietimu, leidžiantis gydytojui detaliai įvertinti rageną, priekinę akies kamerą, rainelę ir lęšiuką. Taip nustatoma, kokio tipo yra katarakta, kurioje lęšiuko dalyje yra drumstis ir kiek ji gali veikti regėjimą. Dažnai lašinami vyzdį plečiantys lašai, kad gydytojas galėtų geriau apžiūrėti lęšiuką ir akies dugną. Po šių lašų kelias valandas matymas gali būti neryškesnis, žmogus gali būti jautresnis šviesai, todėl nerekomenduojama vairuoti, kol poveikis nepraeina. Akies dugno apžiūra padeda įvertinti tinklainę ir regos nervą. Jei katarakta labai pažengusi ir trukdo matyti akies dugną, gali būti atliekamas akies ultragarsinis tyrimas, kuris padeda įvertinti tinklainės būklę ir atmesti kai kurias rimtas patologijas. Prieš planuojant operaciją atliekami tikslūs akies matavimai, vadinami biometrija. Jie būtini dirbtinio intraokulinio lęšio stiprumui apskaičiuoti. Gali būti matuojamas akies ašies ilgis, ragenos išlinkimas, priekinės kameros gylis ir kiti parametrai. Kartais papildomai atliekama optinė koherentinė tomografija, arba OKT, ypač jei įtariami tinklainės, geltonosios dėmės ar regos nervo pakitimai. Kraujo tyrimai kataraktai diagnozuoti paprastai nėra būtini, tačiau jie gali būti reikalingi prieš operaciją arba vertinant bendras ligas, pavyzdžiui, cukrinį diabetą.
Katarakta gydymo pasirinkimas priklauso nuo to, kiek ji trikdo regėjimą ir kasdienį gyvenimą. Ankstyvoje stadijoje gali padėti paprastos priemonės: tinkamai parinkti akiniai, geresnis apšvietimas skaitant, akiniai nuo saulės, apsauga nuo akinimo, didesnio kontrasto naudojimas namuose. Tačiau šios priemonės kataraktos neišgydo, jos tik laikinai pagerina regėjimo komfortą. Nėra patikimų akių lašų, papildų ar pratimų, kurie galėtų ištirpdyti ar panaikinti sudrumstėjusį lęšiuką. Kai katarakta pradeda trukdyti įprastoms veikloms, dažniausiai rekomenduojama operacija. Šiuolaikinė kataraktos operacija yra viena dažniausiai atliekamų ir sėkmingiausių akių chirurgijos procedūrų. Jos esmė: sudrumstėjęs natūralus lęšiukas pašalinamas, o jo vietoje įdedamas skaidrus dirbtinis intraokulinis lęšis. Dažniausiai taikoma fakoemulsifikacija: per labai mažą pjūvį į akį įvedamas instrumentas, ultragarsu susmulkinantis lęšiuko branduolį, o susmulkintos dalelės pašalinamos. Tada įdedamas sulankstomas dirbtinis lęšis, kuris akyje išsiskleidžia. Operacija paprastai atliekama taikant vietinę nejautrą lašais arba nedidele injekcija, pacientas dažniausiai tą pačią dieną grįžta namo. Operacijos metu galima parinkti skirtingo tipo dirbtinius lęšius. Standartiniai vieno židinio lęšiai dažniausiai užtikrina gerą matymą į tolį arba į arti, o kitam atstumui gali reikėti akinių. Kai kuriems pacientams tinka toriniai lęšiai astigmatizmui koreguoti, multifokaliniai ar prailginto židinio lęšiai, tačiau jie parenkami individualiai, įvertinus akių būklę, gyvenimo būdą, lūkesčius ir galimas rizikas. Ne kiekvienas lęšio tipas tinka kiekvienam žmogui. Po operacijos skiriami akių lašai, dažniausiai priešuždegiminiai ir infekcijos riziką mažinantys. Kelias savaites reikia laikytis gydytojo nurodymų: netrinti akies, saugotis nešvaraus vandens, vengti sunkaus fizinio krūvio ir atvykti į kontrolines apžiūras. Regėjimas dažnai pagerėja per kelias dienas, tačiau galutinis stabilizavimasis gali užtrukti kelias savaites. Kaip ir bet kuri operacija, kataraktos operacija turi rizikų, nors rimtos komplikacijos retos. Galimos infekcijos, uždegimas, padidėjęs akispūdis, tinklainės atšoka, ragenos paburkimas, dirbtinio lęšio padėties pakitimai. Vėliau kai kuriems žmonėms gali atsirasti užpakalinės kapsulės drumstėjimas, kartais vadinamas antrine katarakta. Tai nėra tikras kataraktos atsinaujinimas; ši būklė paprastai greitai ir neskausmingai koreguojama lazerio procedūra.
Į akių gydytoją verta kreiptis, jei pastebite, kad regėjimas pamažu blogėja, vaizdas tampa miglotas, akiniai nebesuteikia įprasto ryškumo, sunkiau vairuoti naktį, skaityti ar dirbti prie kompiuterio. Net jei simptomai atrodo nestiprūs, akių patikra padeda nustatyti, ar tai katarakta, ar kita liga, kuriai reikalingas kitoks gydymas. Vyresniems žmonėms reguliari akių apžiūra ypač svarbi, nes kelios akių ligos gali vystytis vienu metu. Skubiai kreipkitės į gydytoją arba skubios pagalbos skyrių, jei regėjimas staiga smarkiai pablogėjo, atsirado stiprus akies skausmas, ryškus paraudimas, pykinimas su akies skausmu, nauji šviesos blyksniai, daugybė plaukiojančių drumstelių, tamsi užuolaida ar šešėlis regėjimo lauke. Šie požymiai nėra būdingi paprastai lėtai progresuojančiai kataraktai ir gali rodyti tinklainės atšoką, ūminę glaukomą, kraujavimą akyje, infekciją ar kitą skubią būklę. Taip pat neatidėliokite apžiūros po akies traumos, net jei iš pradžių atrodo, kad matote pakankamai gerai. Vaikams bet koks įtarimas dėl vyzdžio pabaltavimo, žvairavimo, prasto sekimo akimis ar nevienodo akių matymo turi būti vertinamas kuo greičiau, nes ankstyvas gydymas lemia regos vystymąsi.
