Stiklakūnio atšoka
Stiklakūnio atšoka - dažna su amžiumi susijusi būklė, kai gelį primenanti medžiaga akies obuolyje atsiskiria nuo tinklainės. Nors dažniausiai tai nekelia grėsmės regėjimui, kartais gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl svarbu žinoti simptomus ir laiku kreiptis pagalbos.
Stiklakūnis yra skaidri, želatinos konsistencijos medžiaga, užpildanti didžiąją akies obuolio dalį ir padedanti išlaikyti jo formą. Su amžiumi stiklakūnis pamažu susitraukia ir gali atsiskirti nuo vidinio akies paviršiaus - tinklainės. Šis atsiskyrimas vadinamas stiklakūnio atšoka. Daugeliu atvejų tai vyksta palaipsniui ir nesukelia jokių simptomų, tačiau staigus atsiskyrimas gali sukelti regėjimo pokyčius. Nors pati būklė nėra pavojinga, retais atvejais ji gali pažeisti tinklainę ir sukelti plyšimą ar atšoką.
- Staigus plūduriuojančių dėmių ar taškų atsiradimas regėjimo lauke
- Šviesos blyksniai, ypač matomi tamsoje ar judant akims
- Šešėlio ar užuolaidos pojūtis regėjimo lauko pakraštyje
- Jei plūduriuojančių dėmių skaičius staiga smarkiai padidėja
- Jei šviesos blyksniai tampa intensyvūs ir dažni
- Jei regėjimo lauke atsiranda tamsi dėmė arba užuolaida
Stiklakūnio atšoka dažniausiai yra senėjimo proceso dalis - su amžiumi stiklakūnis natūraliai skystėja ir traukiasi. Riziką didina vyresnis nei 60 metų amžius, trumparegystė (miopija), buvę akių sužalojimai, uždegiminės akių ligos (pvz., uveitas) ir buvusi akių chirurgija (pvz., kataraktos operacija). Kai kuriais atvejais priežastis lieka nežinoma.
Jei įtariama stiklakūnio atšoka, atliekamas išplėstinis akių dugno tyrimas. Gydytojas akių ligų specialistas (oftalmologas) lašais išplečia vyzdį, kad galėtų detaliai apžiūrėti tinklainę ir stiklakūnį. Dažnai naudojamas ir šviesinis plyšinis mikroskopas (biomikroskopija), leidžiantis įvertinti stiklakūnio struktūrą. Jei įtariamas tinklainės pažeidimas, gali būti atliekama akių ultragarsinė echografija arba optinė koherentinė tomografija (OCT).
Nesudėtinga stiklakūnio atšoka nereikalauja gydymo - daugeliui žmonių simptomai palaipsniui sumažėja savaime, kai smegenys prisitaiko prie plūduriuojančių dėmių. Jei atšoka sukelia tinklainės plyšimą, reikalinga skubi lazerinė koaguliacija, kad būtų užkirstas kelias tinklainės atšokai. Esant tinklainės atšokai, būtina chirurginė intervencija - skleralinis įspaudimas, vitrektomija ar dujų/alyvos tamponavimas. Gydytojas gali rekomenduoti reguliarius akių patikrinimus, kad būtų stebima būklė.
Į akių gydytoją būtina kreiptis nedelsiant, jei staiga padidėja plūduriuojančių dėmių skaičius, atsiranda šviesos blyksniai, ypač periferiniame regėjimo lauke, arba jaučiamas šešėlio/ užuolaidos pojūtis. Simptomai gali rodyti tinklainės plyšimą ar atšoką, kuriuos gydant laiku galima išvengti nuolatinio regėjimo praradimo. Taip pat verta pasitarti, jei plūduriuojančios dėmės trukdo kasdienei veiklai arba atsirado po akių traumos.
