Gestacinis diabetas

Pagrindinė gestacinio diabeto priežastis - nėštumo metu didėjantis atsparumas insulinui. Placenta gamina hormonus, kurie padeda vaisiui augti, tačiau kartu silpnina insulino veikimą motinos organizme. Daugeliui moterų kasa prisitaiko ir pagamina daugiau insulino. Jeigu šio prisitaikymo nepakanka, gliukozės kiekis kraujyje padidėja.

Riziką susirgti gestaciniu diabetu didina keli veiksniai. Vienas svarbiausių - padidėjęs kūno svoris iki nėštumo arba nutukimas. Riebalinis audinys skatina atsparumą insulinui, todėl organizmui sunkiau palaikyti normalų gliukozės kiekį. Tačiau gestacinis diabetas gali pasireikšti ir normalaus kūno svorio moterims.

Svarbus ir amžius. Rizika didėja vyresnėms nei 35 metų nėščiosioms, nors liga gali būti nustatyta ir jaunesnėms. Įtakos turi paveldimumas: jei artimi giminaičiai serga 2 tipo cukriniu diabetu, tikimybė susirgti gestaciniu diabetu yra didesnė.

Didesnė rizika yra moterims, kurios ankstesnio nėštumo metu jau sirgo gestaciniu diabetu, yra pagimdžiusios didesnio nei 4-4,5 kg svorio kūdikį, turėjo neaiškios priežasties vaisiaus žūtį ar pasikartojančių persileidimų. Taip pat riziką didina policistinių kiaušidžių sindromas, padidėjęs kraujospūdis, sutrikusi gliukozės apykaita iki nėštumo, sėslus gyvenimo būdas ir kai kurios endokrininės ligos.

Mityba taip pat gali turėti reikšmės. Didelis greitai pasisavinamų angliavandenių, saldžių gėrimų, saldumynų, baltų miltų gaminių kiekis gali apsunkinti gliukozės kontrolę. Vis dėlto svarbu suprasti, kad gestacinis diabetas nėra vien saldumynų valgymo pasekmė. Tai medicininė būklė, kurią lemia hormoniniai pokyčiai ir individualus organizmo jautrumas insulinui.

Kai kurioms moterims gestacinis diabetas gali atskleisti anksčiau nepastebėtą polinkį į 2 tipo cukrinį diabetą. Todėl po gimdymo rekomenduojama pakartotinė gliukozės apykaitos patikra, net jei nėštumo metu cukraus kiekis buvo gerai kontroliuojamas.

Gestacinis diabetas diagnozuojamas atliekant gliukozės tyrimus. Vien pagal savijautą šios būklės patikimai nustatyti neįmanoma, nes dauguma moterų nejaučia jokių simptomų. Todėl nėštumo metu labai svarbu laikytis gydytojo paskirto tyrimų plano.

Dažniausiai atliekamas geriamasis gliukozės tolerancijos mėginys. Įprastai jis skiriamas 24-28 nėštumo savaitę. Tyrimo metu moteris atvyksta nevalgiusi, pirmiausia paimamas kraujas gliukozei nevalgius nustatyti, tada išgeriama gliukozės tirpalo, o kraujas pakartotinai tiriamas po nustatyto laiko, dažniausiai po 1 ir 2 valandų. Pagal gautus rezultatus vertinama, ar organizmas geba tinkamai susitvarkyti su gliukozės krūviu.

Jei moteris turi didelę riziką, pavyzdžiui, anksčiau sirgo gestaciniu diabetu, turi nutukimą, policistinių kiaušidžių sindromą ar artimų giminaičių, sergančių cukriniu diabetu, gliukozės tyrimai gali būti atliekami ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Kartais jau pirmojo vizito metu tiriama gliukozė nevalgius arba glikozilintas hemoglobinas. Glikozilintas hemoglobinas parodo vidutinį gliukozės kiekį per pastaruosius kelis mėnesius, tačiau nėštumo metu jis ne visada pakankamai jautrus gestaciniam diabetui nustatyti, todėl dažnai papildomai reikalingas gliukozės tolerancijos mėginys.

Nustačius gestacinį diabetą, gydytojas paaiškina, kaip stebėti gliukozės kiekį namuose. Tam naudojamas gliukomatis arba, kai kuriais atvejais, nuolatinės gliukozės stebėsenos sistema. Paprastai matuojama gliukozė ryte nevalgius ir po valgymų. Konkretūs tiksliniai rodikliai gali skirtis pagal šalies rekomendacijas ir individualią situaciją, todėl juos visada nustato prižiūrintis gydytojas.

Be gliukozės kontrolės, nėštumo metu gali būti atliekami papildomi tyrimai vaisiaus būklei įvertinti. Tai ultragarsinis tyrimas vaisiaus augimui, vaisiaus vandenų kiekiui ir placentos būklei stebėti. Kai kuriais atvejais atliekama kardiotokografija, ypač vėlesniu nėštumo laikotarpiu arba jei yra kitų rizikos veiksnių.

Po gimdymo labai svarbu įsitikinti, ar gliukozės apykaita normalizavosi. Paprastai rekomenduojama atlikti gliukozės tolerancijos mėginį praėjus maždaug 6-12 savaičių po gimdymo. Vėliau gliukozės tyrimus verta kartoti reguliariai, nes moterims, sirgusioms gestaciniu diabetu, 2 tipo cukrinio diabeto rizika ateityje yra didesnė.

Gestacinio diabeto gydymo tikslas - palaikyti kuo normalesnį gliukozės kiekį kraujyje, užtikrinti gerą mamos savijautą ir saugų kūdikio augimą. Gydymas parenkamas individualiai. Daliai moterų pakanka mitybos, fizinio aktyvumo ir reguliarios gliukozės kontrolės, kitoms prireikia vaistų.

Pirmasis žingsnis dažniausiai yra mitybos korekcija. Tai nėra griežtas badavimas ar angliavandenių atsisakymas. Nėštumo metu moteriai ir kūdikiui reikalingos maisto medžiagos, todėl svarbiausia - reguliarumas, tinkamos porcijos ir kokybiški angliavandeniai. Rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną, vengti didelių tarpų tarp valgymų ir staigių cukraus šuolių.

Dažniausiai patariama rinktis viso grūdo produktus, daržoves, ankštines kultūras, liesesnius baltymų šaltinius, žuvį, kiaušinius, pieno produktus be pridėtinio cukraus, riešutus ir sveikuosius riebalus. Reikėtų riboti saldžius gėrimus, sultis, saldumynus, baltų miltų gaminius, saldintus pusryčių dribsnius ir dideles greitai pasisavinamų angliavandenių porcijas. Vaisiai gali būti valgomi, tačiau svarbu jų kiekis ir derinimas su kitu maistu.

Fizinis aktyvumas padeda raumenims geriau panaudoti gliukozę ir mažina atsparumą insulinui. Jei nėra akušerinių kontraindikacijų, dažnai rekomenduojamas kasdienis pasivaikščiojimas, lengva mankšta nėščiosioms, plaukimas ar kitas saugus judėjimas. Net 10-20 minučių pasivaikščiojimas po valgio gali padėti sumažinti gliukozės pakilimą. Vis dėlto dėl fizinio krūvio intensyvumo reikėtų pasitarti su gydytoju, ypač jei yra gresiančio priešlaikinio gimdymo, kraujavimo, placentos problemų ar kitų nėštumo komplikacijų.

Labai svarbi gydymo dalis - gliukozės savikontrolė. Moteris mokoma, kada ir kaip matuoti gliukozę, kaip registruoti rezultatus ir kaip atpažinti ryšį tarp maisto, judėjimo ir gliukozės pokyčių. Šie duomenys padeda gydytojui ar slaugytojui diabetologui tiksliai įvertinti, ar pasirinktas gydymas pakankamas.

Jeigu mitybos ir fizinio aktyvumo nepakanka, gali būti skiriamas insulinas. Insulinas yra veiksmingas ir nėštumo metu saugus gydymas, nes jis nekenkia kūdikiui. Insulino poreikis nėštumo eigoje gali keistis, todėl dozės koreguojamos pagal gliukozės matavimus. Kai kurioms moterims insulino reikia tik vakare ar ryte, kitoms - ir prieš valgymus.

Kai kuriose situacijose gali būti svarstomi geriamieji vaistai, pavyzdžiui, metforminas, tačiau jų skyrimas priklauso nuo konkrečios klinikinės situacijos, šalies gydymo gairių ir gydytojo sprendimo. Savarankiškai pradėti ar nutraukti bet kokių vaistų nėštumo metu negalima.

Gimdymo planas priklauso nuo gliukozės kontrolės, vaisiaus augimo, nėštumo savaitės, mamos sveikatos ir kitų akušerinių veiksnių. Vien gestacinis diabetas nebūtinai reiškia, kad reikės cezario pjūvio. Jei gliukozė gerai kontroliuojama, vaisius auga normaliai ir nėra kitų komplikacijų, dažnai galima planuoti įprastą gimdymą. Jei vaisius labai didelis arba atsiranda komplikacijų, gydytojų komanda aptaria saugiausią gimdymo būdą.

Po gimdymo gliukozės kiekis daugeliui moterų greitai normalizuojasi, nes pašalinus placentą sumažėja hormonų, didinančių atsparumą insulinui. Jei nėštumo metu buvo vartotas insulinas, po gimdymo jo dažniausiai nebereikia, bet tai turi nuspręsti gydytojas. Žindymas paprastai yra rekomenduojamas, nes jis naudingas kūdikiui ir gali padėti pagerinti mamos gliukozės apykaitą.

Ilgalaikė priežiūra taip pat svarbi. Moteriai, sirgusiai gestaciniu diabetu, ateityje naudinga palaikyti sveiką kūno svorį, reguliariai judėti, rinktis subalansuotą mitybą ir periodiškai tikrinti gliukozės kiekį. Tai padeda sumažinti 2 tipo cukrinio diabeto riziką.

Į gydytoją reikėtų kreiptis visada, jei nėštumo metu paskirti gliukozės tyrimai rodo padidėjusius rodiklius arba jei namuose matuojama gliukozė dažnai viršija gydytojo nustatytas ribas. Nereikėtų laukti kito planinio vizito, jei rodikliai kartojasi kelias dienas iš eilės - gydymą galima pakoreguoti ir taip sumažinti komplikacijų riziką.

Skubiau susisiekite su gydytoju, jei labai padidėja troškulys, dažnai šlapinatės, jaučiate stiprų silpnumą, pykinimą, vėmimą, neįprastą mieguistumą ar neryškų matymą. Taip pat svarbu kreiptis, jei negalite valgyti ar gerti dėl vėmimo, nes tokiu atveju gali sutrikti gliukozės pusiausvyra ir skysčių kiekis organizme.

Nedelsiant kreipkitės į skubiąją pagalbą arba akušerijos priėmimo skyrių, jei pastebite sumažėjusius ar išnykusius vaisiaus judesius, kraujavimą iš makšties, nuteka vaisiaus vandenys, prasideda reguliarūs sąrėmiai iki termino, atsiranda stiprus pilvo skausmas arba staigus tinimas, stiprus galvos skausmas, mirgėjimas akyse, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku. Tai gali būti ne tik gestacinio diabeto, bet ir kitų nėštumo komplikacijų požymiai.

Jei vartojate insuliną, svarbu žinoti hipoglikemijos požymius: drebulį, prakaitavimą, alkį, širdies plakimą, silpnumą, sumišimą. Jei gliukozė per maža, reikia veikti pagal gydytojo pateiktą planą. Jei būklė nepagerėja, atsiranda sąmonės sutrikimas arba moteris negali nuryti, būtina skubi medicinos pagalba.

Po gimdymo taip pat nepamirškite kontrolės. Jei buvo diagnozuotas gestacinis diabetas, būtina atlikti pakartotinį gliukozės apykaitos tyrimą gydytojo nurodytu laiku. Net jei jaučiatės gerai, šis tyrimas padeda laiku pastebėti išliekantį gliukozės sutrikimą ir apsaugoti sveikatą ateityje.