Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas
Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas (GPGS) yra viena dažniausių galvos svaigimo priežasčių, kurią sukelia vidinėje ausyje susidarę kristalai. Nors simptomai gali būti labai nemalonūs ir staigūs, ši būklė nėra pavojinga gyvybei ir dažniausiai gerai reaguoja į gydymą. Suprasti, kas vyksta jūsų kūne, padės greičiau atgauti pusiausvyrą ir pasitikėjimą.
Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas (GPGS) atsiranda, kai maži kalcio karbonato kristalai (otokonijos) iš vidinės ausies pusiausvyros aparato pasislenka į pusapvalius kanalus. Šie kanalai yra atsakingi už galvos judesių pojūtį. Kai judate galvą - atsikeldami, apsiversti, pasilenkę - kristalai juda kanaluose ir siunčia klaidingus signalus į smegenis. Smegenys interpretuoja šiuos signalus kaip staigų sukimąsi, nors jūs iš tiesų tik pakeitėte padėtį. Ši būklė dažniausiai būna vienpusė, tačiau gali pažeisti ir abi ausis. Nors pavadinime yra žodis „gerybinis“, simptomai gali būti labai intensyvūs, tačiau jie nėra susiję su insultu ar kitais pavojingais smegenų sutrikimais.
- Trumpalaikis (dažniausiai 10-60 sekundžių) sukimosi pojūtis, kuris atsiranda keičiant galvos padėtį
- Gulint, atsikėlus ar apsivertus lovoje
- Pakreipus galvą atgal (pvz., žiūrint į viršų ar plaunant plaukus)
- Pasilenkus į priekį
- Pykinimas ar vėmimas
- Pusiausvyros sutrikimas tarp priepuolių
- Vangi jausena
- Nistagmas (nevalingi akių judesiai)
Dažniausia priežastis yra su amžiumi susiję pokyčiai vidinėje ausyje - kristalai natūraliai atsiskiria ir nukeliauja į pusapvalius kanalus. Tačiau GPGS gali išsivystyti ir po galvos traumos (net nesunkios), ausies infekcijos, ilgo gulėjimo lovoje arba po vidinės ausies operacijų. Rizikos veiksniai apima vyresnį amžių (ypač po 50 metų), moterišką lytį, osteoporozę ar vitaminų trūkumus (pvz., vitamino D), taip pat migreną. Neretai tiksli priežastis lieka nežinoma.
Gydytojas (dažniausiai otorinolaringologas ar neurologas) atlieka specialią apžiūrą - „Dix-Hallpike“ testą arba „Supine Roll“ testą. Jūsų gali paprašyti greitai atsisėsti arba apsiversti, o gydytojas stebės akių judesius (nistagmą) ir paprašys apibūdinti pojūčius. Tai yra auksinis standartas diagnozei nustatyti. Papildomai gali būti atliktas vaizdinis tyrimas - kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - bet tik tuo atveju, jei simptomai yra netipiniai arba įtariama kita patologija. Kraujo tyrimai dažnai nereikalingi.
Pagrindinis gydymo būdas yra specialios manevravimo procedūros, kurias atlieka gydytojas arba fizioterapeutas. Dažniausiai taikomi Epley manevras (užpakaliniam kanalui) ir Semont manevras (šoniniam kanalui). Jų metu seka tam tikra galvos ir kūno padėčių seka, kuri padeda kristalams grįžti į savo vietą. Daugelis pacientų pajunta palengvėjimą jau po vieno seanso. Jei manevrai nepadeda, gali būti skiriami vaistai nuo pykinimo (pvz., dimenhidrinatas) arba pusiausvyros lavinimo pratimai. Chirurginis gydymas (pvz., pusapvalio kanalo užkimšimas) taikomas labai retai - tik sunkiausiais, nepaklūstančiais gydymui atvejais.
Nedelsdami kreipkitės, jei galvos svaigimas yra labai stiprus, tęsiasi ilgiau nei kelias minutes arba pasikartoja keletą dienų. Skubios pagalbos reikia, jei galvos svaigimą lydi: vienos kūno pusės silpnumas ar tirpimas, kalbos sutrikimas, dvigubas matymas, stiprus galvos skausmas ar alpimas. Šie simptomai gali rodyti insultą ar kitą rimtą būklę. Jei galvos svaigimas atsiranda po galvos traumos, taip pat vertėtų kuo skubiau pasitarti su gydytoju. Laiku nustatytas GPGS yra lengvai išgydomas, tad nesidrovėkite ieškoti pagalbos.