Cukrinis diabetas
Cukrinis diabetas yra lėtinė medžiagų apykaitos liga, kai kraujyje nuolat būna per daug gliukozės. Laiku atpažintas ir tinkamai gydomas cukrinis diabetas gali būti gerai kontroliuojamas, tačiau negydomas jis pažeidžia kraujagysles, nervus, akis, inkstus ir širdį. Svarbiausia žinia pacientui - tai valdoma būklė, kuriai labai padeda aiškus gydymo planas, savikontrolė ir reguliarus ryšys su gydytoju.
Cukrinis diabetas išsivysto tada, kai organizmas nebegali tinkamai panaudoti gliukozės - pagrindinio energijos šaltinio. Gliukozė iš maisto patenka į kraują, o hormonas insulinas padeda jai patekti į ląsteles. Jei insulino trūksta arba ląstelės tampa jam nejautrios, gliukozė lieka kraujyje, o audiniai negauna pakankamai energijos.
Dažniausiai skiriami keli cukrinio diabeto tipai. 1 tipo cukrinis diabetas paprastai prasideda, kai imuninė sistema klaidingai sunaikina kasos ląsteles, gaminančias insuliną. Tokiu atveju insulino beveik arba visai nebelieka, todėl jo reikia leisti kasdien. 2 tipo cukrinis diabetas dažniausiai susijęs su atsparumu insulinui - kasa dar gamina insuliną, bet organizmas į jį reaguoja silpniau. Ilgainiui kasa gali išsekti. Gestacinis cukrinis diabetas nustatomas nėštumo metu ir reikalauja atidžios priežiūros, nes gali paveikti ir motiną, ir kūdikį.
Ilgalaikis padidėjęs gliukozės kiekis pažeidžia smulkiąsias ir stambiąsias kraujagysles. Dėl to didėja širdies infarkto, insulto, inkstų funkcijos nepakankamumo, regėjimo sutrikimų, pėdų opų ir nervų pažeidimo rizika. Vis dėlto gera gliukozės, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė šias komplikacijas gali reikšmingai sumažinti.
- Nuolatinis troškulys ir burnos džiūvimas.
- Dažnas šlapinimasis, ypač naktį.
- Padidėjęs nuovargis, mieguistumas, energijos stoka.
- Padidėjęs alkis, kartais kartu su svorio kritimu.
- Neryškus matymas, sunkesnis susikaupimas.
- Lėčiau gyjančios žaizdos, įbrėžimai ar odos pažeidimai.
- Dilgčiojimas, tirpimas ar deginimas pėdose ir plaštakose.
- Dažnos odos, šlapimo takų ar grybelinės infekcijos.
- Sausa, niežtinti oda.
- Pėdų žaizdelės, nuospaudos, opos ar pakitusi odos spalva.
- Staigus regėjimo pablogėjimas.
- Pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, acetono kvapas iš burnos - tai gali būti pavojingos būklės požymiai.
- 2 tipo cukrinis diabetas ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų.
- Kai kuriems žmonėms liga nustatoma tik atlikus profilaktinius kraujo tyrimus.
- Net ir nejaučiant simptomų, padidėjusi gliukozė gali tyliai žaloti kraujagysles ir nervus.
Cukrinis diabetas nėra vien tik „per daug cukraus“ vartojimo pasekmė. Tai sudėtinga liga, kuriai įtakos turi paveldimumas, imuninės sistemos veikla, kūno svoris, fizinis aktyvumas, mityba, amžius ir kiti sveikatos veiksniai.
1 tipo cukrinis diabetas dažniausiai susijęs su autoimuniniu procesu. Tiksli priežastis ne visada aiški, tačiau svarbūs genetiniai polinkiai ir galimi aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, tam tikros infekcijos. Šio tipo ligos negalima išvengti vien pakeitus gyvenseną.
2 tipo cukrinio diabeto riziką didina antsvoris, ypač pilvinis nutukimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, rūkymas, miego trūkumas ir lėtinis stresas. Rizika taip pat didesnė, jei cukriniu diabetu sirgo tėvai, broliai ar seserys. Moterims svarbus rizikos veiksnys yra buvęs gestacinis cukrinis diabetas arba policistinių kiaušidžių sindromas.
Amžius taip pat turi reikšmės: 2 tipo cukrinis diabetas dažnesnis vyresniems žmonėms, tačiau dėl didėjančio nutukimo ir sėslaus gyvenimo būdo jis vis dažniau nustatomas ir jaunesniame amžiuje.
Cukrinis diabetas diagnozuojamas remiantis kraujo tyrimais, o ne vien simptomais. Gydytojas įvertina nusiskundimus, šeimos istoriją, kūno svorį, kraujospūdį, vartojamus vaistus ir kitus rizikos veiksnius.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Gliukozės kiekis kraujyje nevalgius. Tyrimas parodo, koks gliukozės kiekis yra po nakties nevalgymo.
- Glikozilintas hemoglobinas, arba HbA1c. Jis atspindi vidutinę gliukozės koncentraciją per pastaruosius maždaug 2-3 mėnesius.
- Geriamasis gliukozės tolerancijos mėginys. Jis ypač svarbus įtariant gestacinį cukrinį diabetą arba kai kiti tyrimai nepakankamai aiškūs.
- Atsitiktinis gliukozės kiekio kraujyje tyrimas, jei yra ryškių simptomų.
Nustačius cukrinį diabetą, svarbu įvertinti galimas komplikacijas ir bendrą širdies bei kraujagyslių riziką. Gali būti atliekami inkstų funkcijos tyrimai, šlapimo tyrimas dėl albumino, lipidograma, kepenų funkcijos tyrimai, elektrokardiograma. Rekomenduojama akių gydytojo apžiūra dėl diabetinės retinopatijos ir pėdų būklės įvertinimas dėl nervų bei kraujotakos pažeidimų.
Kai reikia atskirti 1 ir 2 tipo cukrinį diabetą, gali būti tiriami kasos autoantikūnai ir C peptidas. Šie tyrimai padeda suprasti, kiek insulino dar gamina organizmas.
Cukrinio diabeto gydymas parenkamas individualiai. Tikslas - ne tik sumažinti gliukozės kiekį, bet ir apsaugoti širdį, kraujagysles, inkstus, akis bei nervus. Gydymo planas priklauso nuo diabeto tipo, amžiaus, gretutinių ligų, komplikacijų, gyvenimo būdo ir paciento galimybių.
1 tipo cukrinis diabetas gydomas insulinu. Insulinas gali būti leidžiamas švirkštikliais arba naudojant insulino pompą. Labai svarbi gliukozės savikontrolė: matavimas gliukomačiu arba nuolatinio gliukozės stebėjimo sistema. Pacientas mokomas skaičiuoti angliavandenius, derinti insulino dozes su maistu, fiziniu aktyvumu ir ligos dienomis.
2 tipo cukrinio diabeto gydymo pagrindas dažnai yra gyvensenos keitimas ir vaistai. Svarbu reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba, svorio mažinimas, rūkymo atsisakymas, pakankamas miegas. Dažnai skiriamas metforminas. Priklausomai nuo būklės, gali būti vartojami ir kiti vaistai, pavyzdžiui, SGLT2 inhibitoriai, GLP-1 receptorių agonistai, DPP-4 inhibitoriai, sulfonilkarbamido preparatai ar insulinas.
Mityba neturi būti kraštutinė. Dažniausiai rekomenduojama rinktis daugiau daržovių, viso grūdo produktų, ankštinių, liesesnių baltymų šaltinių, sveikųjų riebalų, riboti saldžius gėrimus, perdirbtus užkandžius ir dideles greitųjų angliavandenių porcijas. Svarbus ir reguliarus valgymo ritmas.
Ne mažiau svarbu gydyti kraujospūdį, cholesterolį ir kitas ligas. Kai kuriems pacientams skiriami vaistai inkstų ar širdies apsaugai. Reguliarios gydytojo konsultacijos padeda laiku koreguoti gydymą ir išvengti komplikacijų.
Į gydytoją verta kreiptis, jei jaučiate nuolatinį troškulį, dažnai šlapinatės, nepaaiškinamai krenta svoris, vargina stiprus nuovargis, blogėja regėjimas arba žaizdos gyja lėtai. Profilaktiškai pasitikrinti reikėtų ir tada, jei turite antsvorio, aukštą kraujospūdį, padidėjusį cholesterolį, artimų giminaičių, sergančių cukriniu diabetu, arba anksčiau buvo nustatytas gestacinis cukrinis diabetas.
Skubios medicinos pagalbos reikia, jei atsiranda stiprus pykinimas ar vėmimas, pilvo skausmas, gilus ar padažnėjęs kvėpavimas, sumišimas, mieguistumas, sąmonės sutrikimas, acetono kvapas iš burnos, labai didelis gliukozės kiekis kraujyje arba kraujyje ar šlapime aptinkami ketonai. Tai gali būti diabetinės ketoacidozės požymiai.
Taip pat nedelskite, jei gliukozė labai sumažėja ir nepagerėja pavartojus greitai pasisavinamų angliavandenių, jei žmogus alpsta, trinka kalba ar elgesys. Pėdos opa, paraudimas, patinimas, pūliavimas ar karščiavimas sergant cukriniu diabetu taip pat yra priežastis kreiptis skubiai.
