ELISA

ELISA (fermentų imunosorbcinis tyrimas) yra laboratorinis metodas, kuriuo kraujyje ieškoma konkrečių antikūnų ar antigenų. Šis tyrimas padeda nustatyti infekcijas, autoimunines ligas ar organizmo atsaką į antigenus. Jis itin jautrus ir plačiai naudojamas tiek klinikinėje praktikoje, tiek moksliniuose tyrimuose.

Funkcija
  • Nustato antikūnus (IgG, IgM, IgA) prieš įvairius sukėlėjus ar autoantigenus.
  • Padeda diagnozuoti infekcines ligas (pvz., ŽIV, Laimo ligą, hepatitą).
  • Naudojamas alergenų specifinių antikūnų kiekiui įvertinti.
Kilmė
  • Metodas sukurtas XX a. 7-ajame dešimtmetyje, autoriai - Engvall ir Perlmann.
  • Pavadinimas kilo iš angliško „enzyme-linked immunosorbent assay“.
  • Šiandien yra daug ELISA variantų (tiesioginis, netiesioginis, „sendvič“).
Procedūra
  • Prieš tyrimą specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų, jei kartu tiriami ir kiti rodikliai.
  • Imamas kraujo mėginys iš venos, paprastai 5-10 ml.
  • Mėginys siunčiamas į laboratoriją, kur atliekamas fermentų imunosorbcinis tyrimas specialiuose plokštelėse.
  • Antikūnai ar antigenai prisijungia prie plokštelėje esančių baltymų, o po to vizualizuojami naudojant fermentinę reakciją.
  • Rezultatas gaunamas per 1-3 darbo dienas, priklausomai nuo laboratorijos apkrovimo.
Priežastys
  • Infekcinės ligos: ŽIV, hepatitas B ar C, Laimo liga, toksoplazmozė, citomegalovirusas.
  • Autoimuninės ligos: sisteminė raudonoji vilkligė (anti-DNR antikūnai), reumatoidinis artritas (reumatinis faktorius).
  • Alergijos: specifinių IgE antikūnų padidėjimas prieš žiedadulkes, maistą, naminių gyvūnų pleiskanas.
  • Po vakcinacijos: gali būti laikinas specifinių antikūnų padidėjimas.
Priežastys
  • Neigiamas rezultatas dažniausiai reiškia, kad organizme nėra ieškomų antikūnų ar antigenų.
  • Jei liga yra ankstyvoje stadijoje, antikūnų dar gali nesusidaryti - tuomet reikalingas pakartotinis tyrimas po 2-4 savaičių.
  • Imunodeficito būklės (pvz., gydymas imunosupresantais) gali slopinti antikūnų gamybą, todėl tyrimas gali būti klaidingai neigiamas.
  • Techninės klaidos ar netinkamas mėginio paruošimas taip pat gali lemti neigiamą rezultatą.
Dažniausios situacijos
  • Įtariant lėtines ar ūmias infekcijas, kurios gali būti besimptomės (pvz., ŽIV, hepatitas).
  • Autoimuninių ligų diagnostika, kai yra būdingų simptomų (sąnarių skausmas, bėrimai).
  • Alergijų nustatymas, kai simptomai (čiaudulys, odos reakcijos) kelia įtarimų.
  • Tyrimą skiria: infekcinių ligų gydytojai, reumatologai, alergologai klinikinės imunologijos gydytojai.
Bendra Normali vertė - neigiamas rezultatas (antikūnų nėra) arba jų koncentracija nesiekia nustatytos ribinės vertės. Kiekvienai ligai ribiniai rodikliai gali skirtis.
Vyrams Vyrams normaliu laikomas neigiamas rezultatas; specifinių lyčių ribos nėra nustatytos.
Moterims Moterims norma taip pat - neigiamas rezultatas; nėštumo metu kai kurie antikūnai gali būti pakitę, bet tai vertinama individualiai.

Ką gali reikšti pakitusi šio tyrimo reikšmė?

Žemiau pateiktos ligos, kurioms esant šio tyrimo rezultatas dažnai skiriasi nuo normos. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų pokytis būdingas.

Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.

Diskusija

Pasidalinkite savo patirtimi apie šį tyrimą: kada jis buvo skirtas, koks buvo rezultatas, kaip sekėsi. Jūsų istorija gali padėti kitiems.

Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!