Latentinis autoimuninis suaugusiųjų diabetas (LADA)
Latentinis autoimuninis suaugusiųjų diabetas (LADA) yra autoimuninė diabeto forma, dažniausiai nustatoma suaugusiesiems ir iš pradžių galinti priminti 2 tipo diabetą. Svarbu ją atpažinti, nes ligos mechanizmas skiriasi nuo įprasto 2 tipo diabeto, o gydymo planas laikui bėgant dažnai turi būti koreguojamas. Tinkamai diagnozavus ir stebint ligą, galima geriau apsaugoti kasą, sumažinti komplikacijų riziką ir palaikyti gerą gyvenimo kokybę.
Latentinis autoimuninis suaugusiųjų diabetas (LADA) yra lėčiau progresuojanti autoimuninio diabeto forma. Autoimuninė reiškia, kad žmogaus imuninė sistema klaidingai puola savo audinius. Šiuo atveju pažeidžiamos kasos beta ląstelės, kurios gamina insuliną. Insulinas yra hormonas, padedantis gliukozei iš kraujo patekti į ląsteles ir būti panaudotai energijai.
Kai beta ląstelių mažėja, organizmas palaipsniui gamina vis mažiau insulino. Dėl to kraujyje didėja gliukozės kiekis. Iš pradžių insulino dar gali pakakti, todėl žmogus kurį laiką gali būti gydomas tabletėmis, kaip sergant 2 tipo diabetu. Tačiau ilgainiui insulino gamyba dažniausiai silpnėja ir prireikia insulino terapijos.
Latentinis autoimuninis suaugusiųjų diabetas (LADA) dažnai laikomas tarpine būkle tarp 1 ir 2 tipo diabeto. Jis panašus į 1 tipo diabetą dėl autoimuninio kasos pažeidimo, bet prasideda suaugusiame amžiuje ir progresuoja lėčiau. Nuo 2 tipo diabeto jis skiriasi tuo, kad pagrindinė priežastis nėra vien atsparumas insulinui ar gyvensenos veiksniai. Dėl šios priežasties vien svorio mažinimo, fizinio aktyvumo ir tablečių ilgainiui gali nepakakti.
- Padidėjęs troškulys, ypač vakare ar naktį.
- Dažnesnis šlapinimasis, įskaitant kėlimąsi naktį.
- Nuovargis, mieguistumas, sumažėjusi energija.
- Neryškus matymas, kuris gali svyruoti kartu su gliukozės kiekiu kraujyje.
- Lėtesnis žaizdų gijimas arba dažnesnės odos ir gleivinių infekcijos.
- Neplanuotas svorio kritimas, nors apetitas gali būti normalus ar net padidėjęs.
- Diabetas nustatomas suaugusiam žmogui, kuris nėra labai nutukęs arba neturi ryškaus metabolinio sindromo.
- Gydymas įprastais 2 tipo diabeto vaistais iš pradžių padeda, bet poveikis greitai silpnėja.
- Gliukozės kiekis kraujyje didėja nepaisant mitybos pokyčių ir reguliaraus vaistų vartojimo.
- Šeimoje arba pačiam žmogui yra kitų autoimuninių ligų, pavyzdžiui, autoimuninis tiroiditas, celiakija ar vitiligo.
- Per kelis mėnesius ar metus nuo diagnozės atsiranda aiškus insulino poreikis.
- Pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas.
- Ryškus silpnumas, mieguistumas, sumišimas.
- Acetono kvapas iš burnos.
- Greitas, gilus kvėpavimas.
- Labai didelis gliukozės kiekis kraujyje arba teigiami ketonai šlapime ar kraujyje.
Latentinis autoimuninis suaugusiųjų diabetas (LADA) išsivysto tada, kai imuninė sistema pradeda naikinti insuliną gaminančias kasos beta ląsteles. Tiksli priežastis, kodėl imuninė sistema taip sureaguoja, ne visada aiški. Manoma, kad svarbi genetinio polinkio ir aplinkos veiksnių sąveika.
Riziką gali didinti šeiminis polinkis sirgti autoimuninėmis ligomis arba diabetu. Kai kuriems žmonėms randami tam tikri genetiniai žymenys, susiję su 1 tipo diabetu. Vis dėlto genai nėra vienintelis paaiškinimas: žmogus gali turėti polinkį, bet liga pasireiškia tik susidūrus su papildomais veiksniais.
Galimi aplinkos veiksniai, apie kuriuos kalbama moksliniuose tyrimuose, yra virusinės infekcijos, žarnyno mikrobiotos pokyčiai, lėtinis uždegimas ir kiti imuninę sistemą veikiantys dirgikliai. Tačiau dažniausiai konkretaus vieno įvykio, kuris sukėlė ligą, nustatyti nepavyksta.
Amžius taip pat svarbus: Latentinis autoimuninis suaugusiųjų diabetas (LADA) paprastai nustatomas vyresniems nei 30 metų žmonėms. Dalis pacientų būna normalaus kūno svorio, tačiau antsvoris neatmeta šios diagnozės. Jei kartu yra atsparumas insulinui, liga gali progresuoti sudėtingiau, nes organizmui reikia daugiau insulino, o kasa jo gamina vis mažiau.
Latentinis autoimuninis suaugusiųjų diabetas (LADA) nustatomas įvertinus simptomus, ligos eigą, gliukozės rodiklius ir specialius kraujo tyrimus. Vien tik pagal savijautą ar vieną padidėjusį gliukozės matavimą šios diabeto formos patikimai atskirti nuo 2 tipo diabeto dažnai neįmanoma.
Pirmiausia atliekami įprasti diabeto tyrimai: gliukozė nevalgius, glikuotas hemoglobinas HbA1c, kartais geriamasis gliukozės tolerancijos mėginys. Šie tyrimai parodo, ar gliukozės kiekis kraujyje yra padidėjęs ir kiek ilgai tai tęsiasi.
Norint įtarti arba patvirtinti autoimuninį mechanizmą, tiriami kasos beta ląstelių autoantikūnai. Dažniausiai vertinami anti-GAD antikūnai, taip pat gali būti tiriami IA-2, ZnT8 ir salelių ląstelių antikūnai. Teigiami autoantikūnai rodo, kad imuninė sistema dalyvauja kasos pažeidime.
Labai naudingas C peptido tyrimas. C peptidas parodo, kiek insulino organizmas dar gamina pats. Mažėjantis C peptido kiekis leidžia suprasti, kad kasos beta ląstelių funkcija silpnėja. Kartais C peptidas vertinamas nevalgius arba po stimuliacijos, kad būtų tiksliau įvertintas kasos rezervas.
Gydytojas taip pat gali rekomenduoti lipidų tyrimus, inkstų funkcijos rodiklius, šlapimo albumino ir kreatinino santykį, kraujospūdžio vertinimą, akių dugno patikrą. Kadangi Latentinis autoimuninis suaugusiųjų diabetas (LADA) siejamas su kitomis autoimuninėmis ligomis, gali būti atliekami skydliaukės funkcijos tyrimai, pavyzdžiui, TSH ir skydliaukės autoantikūnai.
Latentinis autoimuninis suaugusiųjų diabetas (LADA) gydomas individualiai. Tikslas yra palaikyti kuo stabilesnį gliukozės kiekį kraujyje, išvengti hipoglikemijos, apsaugoti kraujagysles, inkstus, akis ir nervus, taip pat laiku pastebėti, kada organizmui reikia insulino.
Ankstyvoje stadijoje kai kuriems žmonėms gali būti skiriami geriamieji ar leidžiami gliukozę mažinantys vaistai. Dažnai svarstomas metforminas, ypač jei yra atsparumo insulinui požymių ar antsvorio. Kai kuriais atvejais gali būti taikomi kiti vaistai, tačiau pasirinkimas priklauso nuo amžiaus, svorio, inkstų funkcijos, širdies ir kraujagyslių rizikos, gliukozės svyravimų ir C peptido kiekio.
Insulinas neretai tampa būtina gydymo dalimi. Tai nėra nesėkmė ar paciento kaltė - tai natūrali ligos mechanizmo pasekmė, kai kasa nebegamina pakankamai insulino. Laiku pradėta insulino terapija padeda išvengti labai aukštos gliukozės, ketonų kaupimosi ir blogos savijautos. Kai kuriems žmonėms insulinas skiriamas gana anksti, ypač jei C peptidas mažas, gliukozė labai padidėjusi arba krenta svoris.
Gyvensena išlieka labai svarbi. Rekomenduojama subalansuota mityba su aiškiai suprantamu angliavandenių kiekiu, pakankamai baltymų, daržovių, skaidulų ir sveikųjų riebalų. Reguliarus fizinis aktyvumas gerina jautrumą insulinui, tačiau sportuojant, ypač vartojant insuliną, reikia mokėti atpažinti ir valdyti hipoglikemiją.
Labai naudinga savikontrolė: gliukozės matavimas gliukomačiu arba nuolatinio gliukozės stebėjimo sistema. Pacientui svarbu žinoti savo tikslinius gliukozės intervalus, mokėti elgtis susirgus infekcija, karščiuojant, sumažėjus apetitui ar padidėjus ketonų rizikai. Gydymo planas turėtų būti peržiūrimas reguliariai, nes Latentinis autoimuninis suaugusiųjų diabetas (LADA) laikui bėgant keičiasi.
Į gydytoją verta kreiptis, jei atsiranda nuolatinis troškulys, dažnas šlapinimasis, nepaaiškinamas svorio kritimas, nuovargis ar neryškus matymas. Taip pat svarbu pasitarti su gydytoju, jei jau diagnozuotas 2 tipo diabetas, bet gliukozės rodikliai blogėja nepaisant gydymo, ypač jei kūno svoris nėra labai padidėjęs arba yra autoimuninių ligų požymių.
Skubios pagalbos reikia, jei pasireiškia pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, acetono kvapas iš burnos, didelis silpnumas, sumišimas, gilus greitas kvėpavimas arba labai aukšta gliukozė kartu su ketonais. Tai gali būti diabetinės ketoacidozės požymiai - būklės, kurią būtina gydyti nedelsiant.
Jei jau vartojate insuliną ar kitus gliukozę mažinančius vaistus, kreipkitės pagalbos, kai kartojasi hipoglikemijos, ypač naktį, kai prarandate sąmonę, negalite saugiai pavalgyti ar išgerti angliavandenių. Reguliarūs vizitai pas šeimos gydytoją ar endokrinologą padeda laiku pakoreguoti gydymą ir išvengti komplikacijų.
