Gripas
Gripas - tai ūmi kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia A arba B tipo gripo virusai. Kasmet ši liga paveikia milijonus žmonių, o sunkiais atvejais gali sukelti pavojingų komplikacijų, ypač rizikos grupėms. Laiku atpažinti simptomus ir tinkamai gydytis - būtina, siekiant greito pasveikimo.
Gripas yra labai užkrečiama virusinė infekcija, kuri pirmiausia pažeidžia kvėpavimo sistemą - nosį, gerklę, bronchus, o kartais ir plaučius. Ją sukelia trys gripo virusų tipai: A, B ir C. Labiausiai paplitę yra A ir B tipai, kurie kasmet sukelia sezonines epidemijas. Virusas plinta oro lašeliniu būdu - kosint, čiaudint ar kalbant, taip pat per užterštus paviršius. Inkubacinis periodas trunka 1-4 dienas, o užkrečiamas žmogus tampa dar prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams. Skirtingai nuo paprasto peršalimo, gripas dažnai prasideda staiga ir sukelia ryškius viso organizmo simptomus.
- Staiga prasidedantis aukštas karščiavimas (dažnai virš 38°C)
- Sausas, įkyrus kosulys
- Raumenų ir sąnarių skausmai
- Stiprus galvos skausmas
- Bendras silpnumas ir nuovargis (gali tęstis kelias savaites)
- Gerklės skausmas ir užkimimas
- Sloga arba užgulta nosis
- Šaltkrėtis ir prakaitavimas
- Apetito praradimas
- Kartais - pykinimas, vėmimas, viduriavimas (ypač vaikams)
Gripą sukelia A arba B tipo gripo virusai, kurie nuolat mutuoja, todėl kasmet gali vėl užkrėsti praeitą sezoną persirgusius žmones. Užsikrečiama nuo sergančiojo per seilių lašelius arba liečiant užterštus daiktus (durų rankenas, telefonus) ir tada palietus akis, nosį ar burną. Didžiausią riziką susirgti sunkiu gripu turi: maži vaikai iki 5 metų, nėščiosios, vyresni nei 65 metų žmonės, asmenys su lėtinėmis ligomis (astma, diabetu, širdies ar inkstų ligomis), bei tie, kurių imunitetas susilpnėjęs. Taip pat riziką didina rūkymas, gyvenimas uždarose grupėse (pvz., bendrabučiuose) ir nesilaikymas rankų higienos.
Gripas dažnai diagnozuojamas remiantis būdingais klinikiniais simptomais ir epidemiologine situacija (pvz., sezonu). Tikslumui padidinti gydytojas gali atlikti greituosius antigeno testus iš nosiaryklės tepinėlio - rezultatas gaunamas per 15-30 min., tačiau jų jautrumas nėra absoliutus. Patikimiausias metodas yra polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimas, kuris nustato viruso genetinę medžiagą ir yra ypač naudingas sudėtingais atvejais arba esant ligoninės priėmimui. Retkarčiais atliekami viruso kultūros tyrimai, tačiau jie užtrunka keletą dienų. Svarbu atskirti gripą nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip COVID-19 ar respiracinis sincitinis virusas.
Daugumai pacientų gydoma simptomiškai namuose: patariama gerti daug skysčių (šilto vandens, arbatų), ilsėtis, vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (pvz., ibuprofeną) karščiavimui ir skausmui mažinti. Kosulį gali palengvinti drėkintuvas ar medus. Rizikos grupėms arba esant sunkiai eigai gydytojas gali skirti antivirusinių vaistų (pvz., oseltamiviro ar zanamiviro), kurie veiksmingiausi, jei pradedami vartoti per pirmas 48 valandas nuo simptomų pradžios. Antibiotikai gripui neveiksmingi, nebent prisijungia bakterinė infekcija. Sunkiais atvejais (pvz., esant plaučių uždegimui) gali prireikti hospitalizacijos, deguonies terapijos ar net intensyvios priežiūros.
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jeigu: karščiavimas išlieka aukštas ilgiau nei 3 dienas arba po pagerėjimo staiga vėl pakyla; jaučiate dusulį ar pasunkėjusį kvėpavimą; pasireiškia krūtinės ar pilvo skausmas; atsiranda sumišimas, mieguistumas, sunkumas žadinti; vemiate taip, kad negalite išlaikyti skysčių; simptomai pablogėja po kelių pagerėjimo dienų. Ypatingai atsargūs turėtų būti rizikos grupėms priklausantys asmenys - jiems rekomenduojama gydytojo konsultacija jau pirmą ligos dieną. Taip pat verta susisiekti su gydytoju, jei nežinote, ar jums reikia antivirusinių vaistų, arba jei turite klausimų dėl skiepų nuo gripo.
