ŽIV/AIDS

ŽIV perduodamas per kraują, spermą, makšties išskyras, motinos pieną. Dažniausi perdavimo būdai: neapsaugoti lytiniai santykiai, užkrėstų adatų ir švirkštų dalijimasis (ypač vartojant narkotikus), nuo motinos vaikui nėštumo, gimdymo ar maitinimo krūtimi metu. Riziką didina keli lytiniai partneriai, lytiniu keliu plintančios infekcijos, injekcinių narkotikų vartojimas. Genetiniai veiksniai gali turėti įtakos, tačiau pagrindinė priežastis yra viruso patekimas į organizmą.

ŽIV infekcija diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus, kuriais nustatomi antikūniai prieš virusą arba pati viruso genetinė medžiaga. Šiuolaikiniai greitieji testai leidžia gauti rezultatą per 20 minučių. Jei pirminis testas teigiamas, atliekamas patvirtinantis tyrimas (Western blot arba PGR). Rekomenduojama reguliariai tirtis žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms, taip pat nėščioms moterims. Ankstyva diagnostika leidžia laiku pradėti gydymą ir išvengti ligos progresavimo.

ŽIV infekcija gydoma antiretrovirusiniais vaistais (ART), kurie slopina viruso dauginimąsi ir apsaugo imuninę sistemą. Gydymas paprastai reikalauja kasdieninio kelių vaistų derinio. Tinkamai laikantis gydymo, viruso kiekis kraujyje tampa neaptinkamas, o tai reiškia, kad infekcija neperduodama kitiems. Šalutiniai poveikiai gali būti lengvi (pykinimas, galvos skausmas) ar retais atvejais sunkesni. Be to, gydomos oportunistinės infekcijos, o pacientai skatinami laikytis sveiko gyvenimo būdo - mesti rūkyti, tinkamai maitintis, reguliariai sportuoti.

Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei: patyrėte rizikingą kontaktą (neapsaugotas lytinis aktas, adatos dūris, įtartinas kraujo kontaktas); pastebite ūminės ŽIV infekcijos simptomų (karščiavimas, bėrimas, limfmazgių padidėjimas); sergate lytiniu keliu plintančia infekcija; planuojate nėštumą ar esate nėščia. Taip pat svarbu reguliariai tikrintis, jei priklausote rizikos grupei. Ankstyvas gydymo pradėjimas žymiai pagerina gyvenimo kokybę ir sumažina perdavimo riziką.