Cholecistitas
Cholecistitas - tai tulžies pūslės uždegimas, dažniausiai atsirandantis tuomet, kai tulžies akmuo užkemša tulžies nutekėjimo lataką. Būklė gali prasidėti staiga, su stipriu skausmu dešinėje pašonėje, ir negydoma kartais sukelia pavojingų komplikacijų. Laiku atpažinus simptomus ir kreipusis į gydytoją, cholecistitas paprastai sėkmingai gydomas.
Cholecistitas yra tulžies pūslės uždegimas. Tulžies pūslė - nedidelis kriaušės formos organas po kepenimis, kaupiantis tulžį. Tulžis padeda virškinti riebalus, o valgant ji iš tulžies pūslės patenka į plonąją žarną.
Dažniausias mechanizmas toks: tulžies akmuo įstringa tulžies pūslės latake, tulžis nebegali normaliai nutekėti, pūslė išsitempia, jos sienelė paburksta ir prasideda uždegimas. Ilgainiui gali prisidėti bakterinė infekcija, sutrikti kraujotaka tulžies pūslės sienelėje.
Cholecistitas gali būti ūminis arba lėtinis. Ūminis cholecistitas prasideda staiga ir dažnai reikalauja skubaus įvertinimo. Lėtinis cholecistitas vystosi kartojantis tulžies pūslės dirginimui, dažniausiai dėl akmenų, ir gali pasireikšti pasikartojančiais skausmo priepuoliais po riebaus maisto.
Rečiau pasitaiko akmenų nesukeltas cholecistitas. Jis dažniau diagnozuojamas sunkiai sergantiems, po didelių operacijų, traumų, nudegimų, ilgalaikio badavimo ar intensyviosios terapijos metu.
- Stiprus, nuolatinis skausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje arba po dešiniuoju šonkaulių lanku.
- Skausmas gali plisti į dešinį petį, mentę ar nugarą.
- Skausmas dažnai sustiprėja po riebaus ar gausesnio maisto.
- Pykinimas, vėmimas, apetito stoka.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas.
- Pilvo jautrumas spaudžiant dešinę pašonę.
- Pasikartojantys skausmo ar maudimo epizodai dešinėje pašonėje.
- Pilnumo, pūtimo jausmas po valgio.
- Blogesnis riebaus maisto toleravimas.
- Rėmuo, raugėjimas ar virškinimo diskomfortas, nors šie simptomai nėra būdingi vien tik cholecistitui.
- Gelsta oda ar akių baltymai.
- Tamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos.
- Labai aukšta temperatūra, stiprus silpnumas, sumišimas.
- Staiga sustiprėjęs pilvo skausmas, pilvo įtempimas.
- Nuolatinis vėmimas ir negalėjimas vartoti skysčių.
Dažniausia cholecistito priežastis - tulžies akmenys. Jie susidaro, kai tulžyje pakinta cholesterolio, tulžies rūgščių ir pigmentų pusiausvyra. Akmenys gali ilgai nesukelti jokių simptomų, tačiau užkimšę tulžies pūslės lataką sukelia skausmą ir uždegimą.
Riziką susirgti didina:
- moteriška lytis;
- vyresnis amžius;
- antsvoris ar nutukimas;
- nėštumas ir hormoniniai pokyčiai;
- greitas svorio kritimas, griežtos dietos ar bariatrinės operacijos;
- cukrinis diabetas;
- šeiminis polinkis į tulžies akmenis;
- riebi, labai kaloringa mityba, mažas fizinis aktyvumas;
- kai kurie vaistai, pavyzdžiui, estrogenų preparatai ar tam tikri cholesterolį veikiantys vaistai.
Akmenų nesukeltas cholecistitas dažniau pasireiškia esant sunkiai organizmo būklei: po traumų, nudegimų, sepsio, didelių operacijų, ilgalaikio maitinimo į veną. Tokiu atveju tulžies pūslė gali uždegti dėl tulžies sąstovio, kraujotakos sutrikimo ir bendro organizmo išsekimo.
Gydytojas pirmiausia įvertina nusiskundimus: kur skauda, kiek laiko trunka skausmas, ar yra karščiavimas, vėmimas, gelta, ar simptomai susiję su maistu. Apžiūros metu tikrinamas pilvo jautrumas, ypač dešinėje pašonėje. Būdingas požymis - skausmo sustiprėjimas giliai įkvepiant, kai gydytojas spaudžia dešinę viršutinę pilvo dalį.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Kraujo tyrimai. Vertinamas leukocitų kiekis, C reaktyvusis baltymas, kepenų fermentai, bilirubinas, kasos fermentai. Tai padeda nustatyti uždegimą ir įvertinti, ar nėra tulžies latakų užsikimšimo ar pankreatito.
- Pilvo organų ultragarsinis tyrimas. Tai pagrindinis tyrimas įtariant cholecistitą. Juo galima pamatyti tulžies akmenis, sustorėjusią tulžies pūslės sienelę, skysčio sankaupą aplink pūslę, latakų išsiplėtimą.
- Kompiuterinė tomografija. Gali būti skiriama, jei diagnozė neaiški arba įtariamos komplikacijos, pavyzdžiui, perforacija, pūlinys ar kitos pilvo ligos.
- Magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija. Šis tyrimas padeda detaliau įvertinti tulžies latakus, ypač jei įtariamas akmuo bendrajame tulžies latake.
- Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija. Tai ne tik diagnostinė, bet ir gydomoji procedūra, kai galima pašalinti akmenį iš tulžies latako.
Svarbu atskirti cholecistitą nuo kitų būklių: apendicito, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos, pankreatito, inkstų akmenligės, hepatito, plaučių uždegimo ar širdies ligų.
Gydymas priklauso nuo būklės sunkumo, paciento amžiaus, gretutinių ligų ir komplikacijų rizikos. Ūminis cholecistitas dažnai gydomas ligoninėje.
Pradinis gydymas paprastai apima:
- laikiną nevalgymą, kad sumažėtų tulžies pūslės dirginimas;
- skysčių lašinimą į veną;
- skausmą malšinančius vaistus;
- vaistus nuo pykinimo;
- antibiotikus, jei įtariama ar patvirtinama bakterinė infekcija.
Dažniausias galutinis gydymo būdas - tulžies pūslės pašalinimo operacija, vadinama cholecistektomija. Paprastai ji atliekama laparoskopiškai, per kelis mažus pjūvius. Toks metodas dažniausiai leidžia greičiau sveikti, mažiau skauda ir trumpesnis buvimas ligoninėje.
Jei pacientas labai sunkios būklės ir operacija tuo metu per rizikinga, gali būti atliekamas tulžies pūslės drenavimas - per odą įvedamas vamzdelis tulžiai nutekėti. Vėliau, būklei pagerėjus, sprendžiama dėl operacijos.
Pašalinus tulžies pūslę, žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą. Tulžis tuomet teka tiesiai iš kepenų į žarnyną. Kai kuriems žmonėms kurį laiką po operacijos būna laisvesni viduriai ar jautrumas riebiam maistui, todėl rekomenduojama valgyti mažesnėmis porcijomis, vengti labai riebių patiekalų, palaipsniui grįžti prie įprastos mitybos.
Gyvensenos priemonės svarbios ir profilaktikai: palaikyti sveiką kūno svorį, vengti staigaus lieknėjimo, rinktis daugiau daržovių, pilno grūdo produktų, liesesnių baltymų, reguliariai judėti.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei kartojasi skausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje, ypač po riebaus maisto, jei vargina pykinimas, vėmimas, neaiškus karščiavimas ar virškinimo sutrikimai.
Skubios medicinos pagalbos reikia nedelsiant, jei:
- pilvo skausmas stiprus, nepraeina ilgiau kaip kelias valandas arba vis stiprėja;
- atsiranda karščiavimas ir šaltkrėtis;
- pagelsta oda ar akių baltymai;
- vemiama nuolat, nepavyksta gerti skysčių;
- atsiranda silpnumas, mieguistumas, sumišimas;
- pilvas tampa kietas, labai jautrus prisilietimui;
- skausmą lydi krūtinės spaudimas, dusulys ar alpimas.
Tokie požymiai gali rodyti ne tik cholecistitą, bet ir tulžies latakų infekciją, pankreatitą ar kitą ūmią būklę. Geriau pasitikrinti anksčiau, nei laukti, kol uždegimas komplikuosis.
