Cholangitas
Cholangitas - tai tulžies latakų uždegimas, dažniausiai atsirandantis tada, kai sutrinka tulžies nutekėjimas ir prisideda bakterinė infekcija. Tai būklė, į kurią reikia žiūrėti rimtai, nes negydomas cholangitas gali greitai komplikuotis sepsiu, kepenų pažeidimu ar kitomis gyvybei pavojingomis būklėmis.
Cholangitas yra tulžies latakų uždegimas. Tulžies latakai - tai tarsi kanalai, kuriais kepenyse pagaminta tulžis teka į tulžies pūslę ir žarnyną, kur padeda virškinti riebalus. Kai šie latakai užsikemša arba susiaurėja, tulžis ima kauptis, didėja spaudimas latakuose, o bakterijoms tampa lengviau daugintis.
Dažniausiai cholangitas susijęs su tulžies akmenimis, kurie užkemša bendrąjį tulžies lataką. Tačiau uždegimą gali sukelti ir latakų susiaurėjimai, navikai, pooperaciniai pakitimai ar parazitinės infekcijos. Uždegimas gali pažeisti ne tik tulžies latakus, bet ir kepenis, tulžies pūslę, o infekcijai išplitus - visą organizmą.
Ūminis cholangitas paprastai prasideda staiga ir reikalauja skubaus gydymo. Lėtinis cholangitas vystosi lėčiau, gali būti susijęs su autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, pirminiu sklerozuojančiu cholangitu.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, prakaitavimas.
- Skausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje, kartais plintantis į nugarą ar dešinį petį.
- Odos ir akių baltymų pageltimas - gelta.
- Tamsus šlapimas ir pašviesėjusios išmatos.
- Pykinimas, vėmimas, apetito stoka.
- Bendras silpnumas, nuovargis, bloga savijauta.
- Sumišimas, mieguistumas ar sąmonės sutrikimas.
- Labai žemas kraujospūdis, dažnas pulsas.
- Stiprus, nepraeinantis pilvo skausmas.
- Dusulys, šaltos galūnės, ryškus silpnumas.
- Sumažėjęs šlapimo kiekis.
- Ilgalaikis nuovargis.
- Odos niežėjimas.
- Pasikartojanti gelta.
- Maudžiantis diskomfortas dešinėje pašonėje.
- Svorio kritimas ar riebalų virškinimo sutrikimai.
Dažniausia cholangito priežastis yra tulžies nutekėjimo kliūtis. Kai tulžis negali laisvai tekėti, susidaro palankios sąlygos infekcijai.
Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai:
- Tulžies akmenys - dažniausia ūminio cholangito priežastis.
- Tulžies latakų susiaurėjimai po operacijų, uždegimų ar traumų.
- Kasos, tulžies latakų ar kepenų navikai, spaudžiantys tulžies takus.
- Endoskopinės procedūros, pavyzdžiui, ERCP, po kurių retais atvejais gali prisidėti infekcija.
- Pirminis sklerozuojantis cholangitas - lėtinė uždegiminė tulžies latakų liga, dažnai susijusi su opiniu kolitu.
- Susilpnėjęs imunitetas, vyresnis amžius, cukrinis diabetas.
- Parazitinės infekcijos, kurios kai kuriuose regionuose gali pažeisti tulžies latakus.
Ne visada žmogus gali iš anksto numatyti cholangitą, tačiau žinant apie tulžies akmenis ar pasikartojančius tulžies pūslės skausmus svarbu neatidėlioti gydytojo konsultacijos.
Gydytojas cholangitą įtaria pagal simptomus, apžiūrą ir tyrimų rezultatus. Labai svarbu įvertinti, ar nėra infekcijos išplitimo požymių.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, kepenų fermentai, bilirubinas, šarminė fosfatazė, gama-GT.
- Kraujo pasėlis, jei įtariama bakterinė infekcija kraujyje.
- Pilvo ultragarsinis tyrimas - padeda matyti išsiplėtusius tulžies latakus, akmenis, tulžies pūslės pakitimus.
- Kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija, kai reikia tiksliau įvertinti tulžies takus, kasą ar galimus navikus.
- Magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija - neinvazinis tyrimas tulžies ir kasos latakams įvertinti.
- ERCP - endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija. Tai tyrimas, kuris dažnai kartu yra ir gydymo metodas, nes jo metu galima pašalinti akmenį ar įstatyti stentą.
Cholangito gydymas priklauso nuo būklės sunkumo, tačiau ūminis cholangitas dažniausiai gydomas ligoninėje. Pagrindiniai tikslai - suvaldyti infekciją ir atkurti tulžies nutekėjimą.
Gydymas gali apimti:
- Antibiotikus į veną, veikiančius dažniausias tulžies takų infekcijas sukeliančias bakterijas.
- Skysčių terapiją į veną, ypač jei yra karščiavimas, vėmimas ar sumažėjęs kraujospūdis.
- Skausmo ir pykinimo kontrolę.
- ERCP procedūrą, kurios metu pašalinamas tulžies lataką užkimšęs akmuo, praplečiamas susiaurėjimas arba įdedamas stentas.
- Chirurginį gydymą, jei endoskopinis gydymas neįmanomas arba yra komplikacijų.
- Tulžies pūslės pašalinimą, jei cholangitas susijęs su tulžies akmenlige ir yra pasikartojimo rizika.
Lėtinio cholangito atveju gydymas gali būti ilgalaikis: stebimi kepenų rodikliai, gydomas niežėjimas, koreguojami vitaminų trūkumai, prižiūrimos gretutinės žarnyno ligos. Sunkiais atvejais, kai vystosi kepenų nepakankamumas, gali būti svarstoma kepenų transplantacija.
Į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant, jei atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis, skausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje ir gelta. Šių požymių derinys gali rodyti ūminį cholangitą.
Skubios pagalbos reikia, jei pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:
- Sąmonės sutrikimas, sumišimas ar stiprus mieguistumas.
- Labai stiprus pilvo skausmas.
- Aukšta temperatūra su šaltkrėčiu.
- Odos ir akių pageltimas kartu su silpnumu.
- Kraujospūdžio kritimas, alpimas, dažnas pulsas.
- Sumažėjęs šlapinimasis.
Jei anksčiau buvo diagnozuoti tulžies akmenys, tulžies latakų susiaurėjimai ar kepenų ligos, net ir lengvesni simptomai turėtų būti aptarti su gydytoju. Ankstyvas gydymas dažniausiai padeda išvengti sunkių komplikacijų.
