Bursitas
Bursitas - tai tepalinio maišelio, vadinamo bursa, uždegimas, dažniausiai sukeliantis skausmą, patinimą ir judesių ribotumą šalia sąnario. Ši būklė neretai atsiranda dėl pasikartojančių judesių, spaudimo ar traumos, tačiau kartais ją gali sukelti infekcija. Laiku atpažintas ir tinkamai gydomas bursitas dažniausiai praeina be ilgalaikių pasekmių.
Bursitas yra vienos ar kelių bursų uždegimas. Bursa - tai mažas skysčio pripildytas maišelis, esantis tarp kaulo ir sausgyslės, raumens ar odos. Jos paskirtis - sumažinti trintį ir padėti audiniams sklandžiai judėti vieniems kitų atžvilgiu.
Kai bursa sudirginama, joje padaugėja skysčio, sienelės sustorėja, atsiranda uždegimas. Dėl to sąnario srityje gali būti juntamas skausmas, spaudimas, patinimas, o judesiai tampa nemalonūs ar riboti.
Bursitas dažniausiai pažeidžia petį, alkūnę, klubą, kelį, kulną ar čiurną. Pavyzdžiui, alkūnės bursitas gali pasireikšti matomu patinimu alkūnės gale, o klubo bursitas dažnai sukelia skausmą išorinėje klubo pusėje, ypač gulint ant pažeistos pusės ar lipant laiptais.
Svarbu atskirti įprastą, neinfekcinį bursitą nuo infekcinio bursito. Infekcinis bursitas gali būti rimtesnis, nes bakterijos patenka į bursą per odos pažeidimą, žaizdelę ar kraują. Tokiu atveju dažniau atsiranda paraudimas, karštis, stiprus skausmas ir karščiavimas.
- Skausmas šalia sąnario, kuris sustiprėja judant ar spaudžiant pažeistą vietą.
- Patinimas, ypač alkūnės, kelio ar kulno srityje.
- Jautrumas palietus pažeistą vietą.
- Sąnario judesių ribotumas arba sustingimas.
- Nemalonus tempimo ar spaudimo jausmas aplink sąnarį.
- Peties bursitas gali sukelti skausmą keliant ranką į šoną ar virš galvos.
- Klubo bursitas dažnai pasireiškia skausmu išorinėje klubo pusėje, kuris gali plisti į šlaunį.
- Kelio bursitas gali sukelti patinimą priekinėje kelio dalyje, ypač po ilgo klūpėjimo.
- Alkūnės bursitas gali atrodyti kaip minkštas, skysčio pripildytas guzelis alkūnės gale.
- Kulno ar Achilo sausgyslės srities bursitas gali skaudėti vaikštant, avint kietą avalynę ar sportuojant.
- Ryškus odos paraudimas ir karštis virš patinusios vietos.
- Stiprėjantis, pulsuojantis skausmas.
- Karščiavimas, šaltkrėtis ar bendras silpnumas.
- Pūlingos išskyros, jei yra odos žaizdelė.
- Greitai didėjantis patinimas.
Dažniausia bursito priežastis - pasikartojantis mechaninis dirginimas. Tai gali būti ilgalaikis klūpėjimas, rėmimasis alkūnėmis, dažni rankos judesiai virš galvos, intensyvus sportas ar monotoniškas fizinis darbas.
Bursitą taip pat gali sukelti tiesioginė trauma, pavyzdžiui, smūgis į alkūnę ar kelį. Po traumos bursa gali prisipildyti skysčio arba kraujo, todėl atsiranda patinimas ir skausmas.
Riziką didina amžius, nes bėgant metams sausgyslės ir sąnarių struktūros tampa jautresnės perkrovai. Bursitas dažniau pasitaiko žmonėms, kurių darbas ar pomėgiai susiję su pasikartojančiais judesiais: statybininkams, santechnikams, sodininkams, muzikantams, sportininkams.
Kai kurios ligos taip pat gali būti susijusios su bursitu. Tai reumatoidinis artritas, podagra, cukrinis diabetas, skydliaukės ligos. Sergant podagra, bursoje gali kauptis šlapimo rūgšties kristalai, sukeldami uždegimą. Infekcinį bursitą dažniausiai sukelia bakterijos, patekusios per odos įbrėžimą, nutrynimą ar žaizdą.
Bursitas dažnai nustatomas remiantis pokalbiu su gydytoju ir fizine apžiūra. Gydytojas klausia, kada prasidėjo skausmas, ar buvo trauma, kokie judesiai jį stiprina, ar yra karščiavimas, paraudimas, ankstesnių panašių epizodų.
Apžiūros metu vertinamas patinimas, odos temperatūra, jautrumas, sąnario judesiai ir galimi infekcijos požymiai. Kai kuriais atvejais diagnozei patikslinti atliekamas echoskopinis tyrimas. Jis padeda pamatyti skysčio sankaupą bursoje, uždegimo požymius ir aplinkinių sausgyslių būklę.
Rentgenograma gali būti skiriama ne pačiam bursitui patvirtinti, o kitoms priežastims atmesti, pavyzdžiui, kaulo lūžiui, sąnario pakitimams ar kalcifikatams. Magnetinio rezonanso tomografija dažniausiai reikalinga tik tada, kai simptomai užsitęsia, įtariamas sausgyslės pažeidimas, gilesnių audinių liga ar diagnozė neaiški.
Jei įtariamas infekcinis bursitas arba podagra, gydytojas gali atlikti bursos punkciją - plona adata paimti skysčio tyrimui. Laboratorijoje vertinama, ar yra bakterijų, pūlių, kristalų. Papildomai gali būti atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, eritrocitų nusėdimo greitis, kartais šlapimo rūgšties kiekis.
Bursito gydymas priklauso nuo priežasties, pažeistos vietos ir simptomų stiprumo. Neinfekcinis bursitas dažniausiai gydomas konservatyviai: poilsiu, krūvio mažinimu ir dirginančių judesių vengimu. Pirmosiomis dienomis gali padėti šaltis, dedamas per audinį 10-15 minučių kelis kartus per dieną.
Skausmui ir uždegimui mažinti gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas ar naproksenas, jei žmogui jie tinka ir nėra kontraindikacijų. Kai kuriais atvejais naudojami vietiniai priešuždegiminiai geliai.
Labai svarbi kineziterapija. Specialistas parenka pratimus, kurie padeda atkurti judesių amplitudę, sustiprinti aplinkinius raumenis ir sumažinti bursos dirginimą. Taip pat gali būti koreguojama laikysena, darbo vieta, sporto technika ar avalynė.
Jei bursoje susikaupia daug skysčio, gydytojas gali jį pašalinti punkcijos metu. Esant užsitęsusiam neinfekciniam uždegimui, kartais atliekama kortikosteroido injekcija į bursos sritį. Ji gali greitai sumažinti uždegimą, tačiau turi būti taikoma atsargiai ir tik įvertinus infekcijos riziką.
Infekcinis bursitas gydomas antibiotikais, o kartais reikalingas pakartotinis skysčio pašalinimas ar chirurginis gydymas. Operacija svarstoma retai - dažniausiai tada, kai bursitas nuolat kartojasi, yra lėtinis, pūlingas arba nereaguoja į kitus gydymo būdus.
Į gydytoją verta kreiptis, jei skausmas ar patinimas nepraeina per kelias dienas, trukdo judėti, dirbti ar miegoti, taip pat jei bursitas kartojasi. Ankstyva konsultacija padeda greičiau nustatyti priežastį ir išvengti lėtinio uždegimo.
Skubiau kreipkitės, jei pažeista vieta ryškiai parausta, tampa karšta, patinimas greitai didėja, atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis ar stiprus bendras silpnumas. Tai gali būti infekcinio bursito požymiai.
Taip pat nedelskite, jei skausmas atsirado po rimtesnės traumos, negalite pajudinti sąnario, negalite priminti kojos, atsirado tirpimas ar ryškus galūnės silpnumas. Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus ar turintiems silpnesnę imuninę sistemą, dėl galimos infekcijos rekomenduojama kreiptis anksčiau.
