Azospermija
Azospermija - tai būklė, kai vyro sėkloje nėra spermatozoidų. Nors tai gali sukelti nevaisingumą, daugeliu atvejų ją galima sėkmingai gydyti - svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir nustatyti tikslią priežastį.
Azospermija yra vyro reprodukcinės sistemos sutrikimas, kai po ejakuliacijos sėklos skystyje visiškai nėra spermatozoidų. Ši būklė nėra reta - ji pasitaiko apie 1 % visų vyrų ir 10-15 % nevaisingumo atvejų. Azospermija gali atsirasti dėl problemų sėklidėse (spermos gamyboje) arba dėl užsikimšusių latakų, kuriais spermatozoidai keliauja. Skiriamos dvi pagrindinės formos: obstrukcinė (užsikimšimo) ir neobstrukcinė (gamybos sutrikimo). Abiem atvejais reikalinga išsami diagnostika, nes nuo to priklauso tolimesnis gydymo planas.
- Nesugebėjimas pastoti partnerės po 12 mėnesių reguliarių nesaugių lytinių santykių
- Mažas sėklos tūris arba skaidri, vandeninga sėkla
- Sunkumai ar skausmas ejakuliacijos metu (retai)
- Sumažėjęs lytinis potraukis ar erekcijos sutrikimai
- Paburkimas ar skausmas kapšelio srityje (sėklidžių varikocelė)
- Hormoninio disbalanso požymiai: krūtų padidėjimas, sumažėjęs raumenų masė, nuovargis
Azospermijos priežastys skirstomos į dvi pagrindines grupes. Obstrukcinė azospermija atsiranda, kai spermatozoidai yra gaminami, tačiau negali pasiekti sėklos dėl užsikimšusių latakų. Tai gali lemti: ankstesnės infekcijos (pavyzdžiui, epididimitas, prostatitas), lytiniu keliu plintančios ligos, chirurginiai pažeidimai (ypač kirkšnies ar kapšelio srityje) ar įgimti latakų nebuvimo atvejai. Neobstrukcinė azospermija - kai sėklidės nepajėgia gaminti spermatozoidų dėl hormoninių sutrikimų, genetinių veiksnių (pvz., Klinefelterio sindromas, mikrodelecijos Y chromosomoje), sėklidžių traumų, chemoterapijos ar radiacijos poveikio, sunkių ligų (kriptorchizmas, orchitas) ar netinkamos gyvensenos (rūkymas, alkoholis, narkotikai).
Diagnostikos pradžia - poros nevaisingumo tyrimas, į kurį įeina vyro spermos analizė. Jei du kartus nustatoma azospermija, atliekamas išsamesnis tyrimas: hormonų kraujyje tyrimas (FSH, LH, testosteronas), fizinis gydytojo apžiūra, ultragarsinis kapšelio tyrimas (sėklidžių dydžio, struktūros, varikocelės vertinimas). Pagal indikacijas gali būti skiriamas genetinis tyrimas (kariotipas, Y chromosomos mikrodelecijų tyrimas), sėklos sėjimo tyrimas dėl infekcijų, rečiau - sėklidžių biopsija ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Tiksli diagnozė padeda atskirti obstrukcinę nuo neobstrukcinės formos ir nustatyti geriausią gydymo kryptį.
Azospermijos gydymas priklauso nuo jos priežasties. Obstrukciniais atvejais dažnai efektyvi mikrochirurginė latakų rekanalizacija (vazovazostomija, epididimovazostomija) arba spermatozoidų išgavimas tiesiogiai iš epididimio (MESA) ar sėklidžių (TESE) vėlesnei apvaisinimo procedūrai (ICSI). Neobstrukciniais atvejais gydymas nukreiptas į priežastį: hormonų terapija (jei yra hormoninis disbalansas), gyvensenos korekcija, o jei spermos gaminti nepavyksta - sėklidžių biopsija su spermatozoidų išgavimu (mikro-TESE). Daugeliui porų, net turint azospermiją, pavyksta susilaukti biologinio vaiko pasitelkus pagalbinio apvaisinimo technologijas. Kai kuriais atvejais rekomenduojama donoro sperma arba įvaikinimas.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei bandote susilaukti vaiko ilgiau nei metus (arba 6 mėnesius, jei partnerė vyresnė nei 35 m.) ir nepasiseka. Taip pat verta apsilankyti, jei pastebite sumažėjusį sėklos tūrį, skausmą kapšelio srityje, buvote patyrę kirkšnies ar kapšelio traumą, operaciją, infekciją ar chemoterapiją. Neatidėti konsultacijos rekomenduojama ir tiems vyrams, kurie žino turintys genetinių rizikos veiksnių ar hormoninių sutrikimų požymių. Ankstyva diagnostika žymiai padidina gydymo sėkmės galimybes.
