Aortos stenozė
Aortos stenozė - tai širdies vožtuvo liga, kai susiaurėja aortos vožtuvas ir širdžiai tampa sunkiau išstumti kraują į aortą bei visą kūną. Ilgą laiką ji gali nesukelti jokių aiškių pojūčių, tačiau progresuodama didina širdies nepakankamumo, alpimo ir gyvybei pavojingų ritmo sutrikimų riziką. Laiku nustatyta Aortos stenozė gali būti sėkmingai stebima ir gydoma.
Aortos stenozė išsivysto tada, kai aortos vožtuvo burės tampa sustorėjusios, sukalkėjusios arba nepakankamai atsiveria. Aortos vožtuvas yra tarp kairiojo širdies skilvelio ir aortos - pagrindinės kraujagyslės, kuria kraujas keliauja į visą organizmą.
Kai vožtuvas susiaurėja, kairysis skilvelis turi dirbti didesne jėga, kad kraujas būtų išstumtas per siauresnę angą. Iš pradžių širdies raumuo sustorėja ir prisitaiko, todėl žmogus gali nieko nejausti. Vėliau širdis pavargsta, gali didėti spaudimas plaučiuose, atsirasti dusulys, krūtinės skausmas ar silpnumas.
Aortos stenozė dažniausiai progresuoja lėtai, ypač vyresniame amžiuje. Tačiau kai atsiranda simptomų, liga laikoma rimta ir reikalauja aktyvaus gydytojo kardiologo vertinimo.
- Dusulys fizinio krūvio metu, vėliau - ir ramybėje.
- Spaudžiantis, maudžiantis ar deginantis skausmas krūtinėje, ypač einant, lipant laiptais ar patiriant emocinę įtampą.
- Galvos svaigimas, silpnumas, alpimas arba jausmas, kad tuoj nualpsite.
- Greitesnis nuovargis, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija.
- Širdies plakimo pojūtis, nereguliarus pulsas.
- Dusulys gulint arba naktiniai dusulio priepuoliai.
- Kojų, kulkšnių ar pėdų tinimas.
- Svorio augimas dėl skysčių kaupimosi.
- Ryškus bendras silpnumas, sumažėjęs darbingumas.
- Širdies nepakankamumo požymiai.
- Greitas nuovargis sportuojant.
- Krūtinės skausmas fizinio krūvio metu.
- Alpimas treniruotėse ar aktyviai judant.
- Širdies ūžesys, nustatytas profilaktinės apžiūros metu.
Dažniausia Aortos stenozė priežastis vyresniame amžiuje yra vožtuvo kalkėjimas. Bėgant metams ant vožtuvo burių kaupiasi kalcio sankaupos, jos tampa standžios ir prasčiau atsiveria. Tai nėra tas pats, kas kalcio perteklius maiste - procesą lemia kraujagyslių ir vožtuvų senėjimas, uždegiminiai bei medžiagų apykaitos pokyčiai.
Svarbūs rizikos veiksniai:
- vyresnis amžius, ypač po 65 metų;
- įgimtas dviburis aortos vožtuvas, kai vietoje trijų burių yra dvi;
- padidėjęs kraujospūdis;
- padidėjęs cholesterolis;
- cukrinis diabetas;
- rūkymas;
- lėtinė inkstų liga;
- šeiminis polinkis į vožtuvų ar kraujagyslių ligas.
Rečiau Aortos stenozė gali atsirasti po reumatinės širdies ligos, kuri išsivysto po negydytos streptokokinės infekcijos. Kai kuriais atvejais liga nustatoma dar vaikystėje, jei vožtuvas yra įgimtai susiaurėjęs.
Aortos stenozė dažnai įtariama gydytojui išklausius širdį stetoskopu - būdingas sistolinis ūžesys. Tačiau vien ūžesio nepakanka, todėl atliekami tyrimai, kurie parodo vožtuvo būklę ir ligos sunkumą.
Pagrindinis tyrimas yra širdies echoskopija. Ji leidžia įvertinti aortos vožtuvo angos plotą, kraujo tekėjimo greitį, spaudimo skirtumą per vožtuvą ir kairiojo skilvelio funkciją. Pagal šiuos rodiklius Aortos stenozė skirstoma į lengvą, vidutinę ir sunkią.
Gali būti atliekami ir kiti tyrimai:
- elektrokardiograma, vertinanti širdies ritmą ir kairiojo skilvelio apkrovą;
- krūtinės ląstos rentgenograma, jei įtariamas širdies padidėjimas ar plaučių sąstovis;
- kraujo tyrimai, įskaitant inkstų funkciją, cholesterolį, gliukozę, kartais NT-proBNP;
- krūvio mėginys, jei simptomai neaiškūs, bet įtariama reikšminga liga;
- kompiuterinė tomografija, ypač planuojant vožtuvo keitimo procedūrą;
- širdies kateterizacija arba vainikinių arterijų angiografija, jei reikia įvertinti širdies kraujagysles prieš operaciją ar intervenciją.
Aortos stenozė gydoma atsižvelgiant į jos sunkumą, simptomus, amžių, bendrą sveikatos būklę ir kitų ligų riziką. Lengva ar vidutinė Aortos stenozė dažniausiai stebima reguliariai atliekant širdies echoskopiją. Gydytojas taip pat padeda kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolį, diabetą ir kitus širdies rizikos veiksnius.
Vaistai gali palengvinti kai kuriuos simptomus arba gydyti gretutines ligas, tačiau jie neišplečia susiaurėjusio aortos vožtuvo. Todėl esant sunkiai simptominei ligai svarbiausias gydymo būdas yra vožtuvo pakeitimas.
Galimi gydymo metodai:
- chirurginis aortos vožtuvo pakeitimas, kai atliekama atvira širdies operacija;
- transkateterinė aortos vožtuvo implantacija, vadinama TAVI arba TAVR, kai naujas vožtuvas įvedamas per kraujagyslę, dažniausiai kirkšnyje;
- balioninė valvuloplastika, dažniau taikoma vaikams arba kaip laikinas sprendimas kai kuriems suaugusiesiems.
Gyvensenos pokyčiai taip pat svarbūs: nerūkyti, palaikyti tinkamą kraujospūdį, reguliariai judėti pagal gydytojo rekomendacijas, sveikai maitintis ir neatidėlioti kardiologo kontrolės. Jei Aortos stenozė sunki, intensyvus fizinis krūvis gali būti pavojingas, todėl aktyvumo ribas būtina aptarti individualiai.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsiranda dusulys fizinio krūvio metu, krūtinės skausmas, nepaaiškinamas nuovargis, galvos svaigimas ar alpimas. Ypač svarbu nedelsti, jei jau žinote, kad turite širdies ūžesį, dviburį aortos vožtuvą arba anksčiau nustatytą Aortos stenozė.
Skubios pagalbos reikia, jei:
- krūtinės skausmas stiprus, spaudžiantis arba nepraeina per kelias minutes;
- alpote arba beveik nualpote fizinio krūvio metu;
- staiga labai trūksta oro;
- atsirado stiprus silpnumas, šaltas prakaitas, melsvos lūpos;
- pulsas labai nereguliarus, labai dažnas arba lydimas dusulio ir skausmo.
Net jei simptomai atrodo lengvi, jų nereikėtų priskirti vien amžiui ar prastai fizinei formai. Aortos stenozė yra būklė, kurią galima tiksliai įvertinti, o laiku parinktas gydymas dažnai reikšmingai pagerina gyvenimo kokybę ir prognozę.
