Aortos regurgitacija
Aortos regurgitacija - tai būklė, kai aortos vožtuvas sandariai neužsidaro ir dalis kraujo iš aortos grįžta atgal į kairįjį širdies skilvelį. Dėl to širdis turi dirbti didesniu krūviu, o ilgainiui gali padidėti kairysis skilvelis ir išsivystyti širdies nepakankamumas. Laiku nustatyta Aortos regurgitacija dažnai gali būti sėkmingai stebima ar gydoma, todėl svarbu neignoruoti simptomų.
Aortos regurgitacija yra aortos vožtuvo yda. Aortos vožtuvas yra tarp kairiojo širdies skilvelio ir pagrindinės kūno arterijos - aortos. Įprastai jis atsidaro, kai širdis išstumia kraują į organizmą, ir užsidaro, kad kraujas negrįžtų atgal. Kai vožtuvas nesandarus, dalis kraujo kiekvieno širdies ciklo metu sugrįžta į kairįjį skilvelį.
Iš pradžių širdis dažnai prisitaiko: kairysis skilvelis išsiplečia ir stipriau susitraukia, kad išstumtų pakankamai kraujo. Tačiau ilgainiui toks papildomas krūvis gali susilpninti širdies raumenį. Aortos regurgitacija gali būti lėtinė, vystytis daugelį metų, arba ūminė - atsirasti staiga, pavyzdžiui, dėl infekcijos ar aortos pažeidimo. Ūminė forma yra pavojinga ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
- Ilgą laiką simptomų gali nebūti, ypač jei Aortos regurgitacija lengva ar vidutinė.
- Greitesnis nuovargis fizinio krūvio metu.
- Sumažėjęs fizinis pajėgumas, dusulys lipant laiptais ar einant greičiau.
- Širdies plakimo jutimas, ypač gulint ant kairiojo šono.
- Dusulys ramybėje arba gulint, poreikis miegoti pakėlus galvą.
- Spaudimas ar skausmas krūtinėje, ypač fizinio krūvio metu.
- Galvos svaigimas, silpnumas, retesniais atvejais - alpimas.
- Kojų tinimas, pilvo pūtimas, greitas svorio didėjimas dėl skysčių kaupimosi.
- Naktinis dusulio priepuolis ar kosulys.
Aortos regurgitacija gali atsirasti dėl paties vožtuvo pažeidimo arba dėl aortos šaknies išsiplėtimo, kai vožtuvo burės nebegali susiglausti. Dažnos priežastys yra įgimtas dviburis aortos vožtuvas, amžiniai degeneraciniai vožtuvo pokyčiai, reumatinė širdies liga, infekcinis endokarditas, arterinė hipertenzija ir aortos aneurizma.
Riziką didina vyresnis amžius, ilgai nekontroliuotas aukštas kraujospūdis, jungiamojo audinio ligos, pavyzdžiui, Marfano sindromas, buvusi krūtinės trauma, kai kurios autoimuninės ligos. Staigi Aortos regurgitacija gali išsivystyti dėl aortos disekacijos arba ūmaus vožtuvo infekcinio pažeidimo - tai gyvybei pavojingos būklės.
Gydytojas pirmiausia įvertina nusiskundimus, ligos istoriją, kraujospūdį ir klausosi širdies stetoskopu. Aortos regurgitacijai būdingas specifinis diastolinis ūžesys, tačiau vien jo diagnozei nepakanka.
Svarbiausias tyrimas yra širdies echoskopija, arba echokardiografija. Ji parodo, ar aortos vožtuvas nesandarus, kiek kraujo grįžta atgal, ar padidėjęs kairysis skilvelis, kokia širdies susitraukimo funkcija. Kartais atliekama transezofaginė echokardiografija, kai vaizdas gaunamas per stemplę - tai padeda tiksliau įvertinti vožtuvą.
Papildomai gali būti atliekama elektrokardiograma, krūtinės ląstos rentgenograma, kraujo tyrimai, įskaitant širdies nepakankamumo žymenis, kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija aortai ir širdžiai įvertinti. Prieš operaciją kai kuriems pacientams atliekama vainikinių arterijų angiografija.
Gydymas priklauso nuo Aortos regurgitacijos sunkumo, simptomų, širdies dydžio ir funkcijos. Jei yda lengva ir žmogus jaučiasi gerai, dažniausiai pakanka reguliarios kardiologo priežiūros ir periodinės echokardiografijos.
Svarbu kontroliuoti kraujospūdį. Gali būti skiriami kraujospūdį mažinantys vaistai, ypač jei yra hipertenzija ar aortos išsiplėtimas. Esant širdies nepakankamumo požymiams, gydytojas gali skirti diuretikų ir kitų širdies veiklą lengvinančių vaistų.
Kai Aortos regurgitacija sunki, atsiranda simptomų arba pradeda blogėti kairiojo skilvelio funkcija, svarstomas chirurginis gydymas. Dažniausiai atliekamas aortos vožtuvo pakeitimas mechaniniu arba biologiniu protezu, o kai kuriais atvejais - vožtuvo plastika ar aortos šaknies operacija. Gyvensenos dalis taip pat svarbi: nerūkyti, reguliariai judėti pagal gydytojo rekomendacijas, gydyti infekcijas, prižiūrėti dantis ir laikytis paskirtų vaistų vartojimo.
Į gydytoją verta kreiptis, jei atsiranda nepaaiškinamas dusulys, greitas nuovargis, širdies plakimo epizodai, krūtinės skausmas ar sumažėja fizinis pajėgumas. Jei Aortos regurgitacija jau diagnozuota, būtina reguliariai lankytis pas kardiologą net tada, kai jaučiatės gerai.
Skubios pagalbos reikia, jei staiga atsiranda stiprus krūtinės, nugaros ar tarpumenčio skausmas, stiprus dusulys, alpimas, melsvos lūpos, labai silpnas pulsas ar ūmus bendras silpnumas. Tokie požymiai gali rodyti ūminę Aortos regurgitaciją, aortos disekaciją ar kitą pavojingą širdies ir kraujagyslių būklę.
